Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija vertinimo ataskaitoje įspėjo, kad žmonės smarkiai keičia Žemės klimatą. Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra nuo priešindustrinių laikų pakilo 1,1 laipsniu Celsijaus, o dėl to kalta žmogaus vykdoma veikla. Dėl šio atšilimo pasikeitė orų modeliai, pakilo jūros lygis ir anksčiau ekstremaliais laikyti orų reiškiniai tapo nauja norma.
2022 metai pasižymėjo varginančiomis karščio bangomis, daugybę gyvybių nusinešusiais potvyniais ir gamtą bei gyvūnus nualinusiais gaisrais.
Sniegas Sacharos dykumoje
Sausio mėnesį netoli netoli Ain Sefros miesto šiaurės vakarų Alžyre iškrito pirmosios snaigės per 40 metų. Šiame regione sniegas buvo iškritęs vos kelis kartus: 1979, 2017, 2018 ir 2021 metais.
Sniegas dykumoje iškrenta labai retai – nepaisant to, kad naktimis gali būti itin šalta, paprastai ore nepakanka vandens. Nenuspėjama klimato kaita Afrikos šalyse kelia chaosą, kadangi temperatūra gali ne tik stipriai pakilti į viršų, bet ir atnešti netikėtus šalčius.
Viename moksliniame tyrime teigiama, kad ekstremalūs šalčio reiškiniai gali būti siejami su Arkties atšilimu, rašoma žurnale „Science“. Nors tyrimas buvo atliktas JAV, prognozuojama, kad dėl visuotinio atšilimo šalčio bangos gali tapti tikėtinos visame pasaulyje.
Rekordinės karščio bangos ir sausros
Kovo mėnesį Indiją užklupę rekordiniai karščiai pradėjo kaitrų sezoną pasaulyje. Antrą didžiausią pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybę kankino stiprios karščio bangos – temperatūra siekė 49 °C, o dėl dehidratacijos iš dangaus krito paukščiai. Dėl klimato kaitos šiaurės vakarų Indijoje ir Pakistane karščio bangų tikimybė padidėjo šimtu kartų. Šių metų balandis įėjo į šalies istoriją – vidutinė mėnesio temperatūra buvo aukščiausia per 122 metus.
Anot Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos, dabar regione tokių karščio bangų reikia tikėtis kartą per trejus metus. Jei klimato kaita nevyktų, tokios ekstremalios temperatūros būtų tik kartą per 312 metų.
Prasidėjus vasarai karščio banga užgriuvo ir Europą. Nuo Barselonos iki Londono buvo skelbiami karščio rekordai, o kai kuriose vietose nuo karščio net išsilydė oro uostų pakilimo takai.
Prancūzijos mieste Nante, netoli Atlanto vandenyno pakrantės, liepos mėnesį užfiksuota 42 °C temperatūra, viršijanti ankstesnį 1949 m. pasiektą 40,3 °C rekordą, o Breste, Bretanėje, – 39,9 °C, t. y. daugiau kaip keturiais laipsniais aukštesnė už 2002 m. pasiektą 35,1 °C rekordą.
Temperatūros rekordai buvo užfiksuoti ir Portugalijoje (47 °C), Ispanijoje (44 °C), o Jungtinės Karalystės televizija „Sky News“ pranešė, kad Didžiosios Britanijos karališkosios oro pajėgos kreipėsi į šalia savo Oksfordšyro bazės esančius aerodromus po to, kai karinė žvalgyba pranešė, jog dėl aukštos temperatūros „Brize Nortono oro bazėje ištirpo kilimo ir tūpimo takas“. Su tokia pačia problema susidūrė ir Londono Lutono oro uostas.
Karščio bangos taip išsausino žemę, jog rugpjūčio mėnesį didžiausią Prancūzijos upę – Luarą – vietomis buvo galima pereiti pėsčiomis. Visoje Europoje nusekusios upės sutrikdė krovinių gabenimą, energijos ir maisto gamybą. Meteorologai teigė, kad šios vasaros sausra buvo didžiausia žemyne per daugiau nei 500 metų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, dėl karščio Europoje šiais metais mirė mažiausiai 15 tūkst. žmonių.
Karščio banga pasiekė ir Kiniją. Rugpjūčio 18 d. Sičuano provincijos Čongčingo mieste temperatūra pasiekė 45 °C – tai aukščiausia kada nors Kinijoje užfiksuota temperatūra. Ilgai trukusi kaitra paveikė energijos, vandens ir maisto tiekimo grandines šalyje.
Tai buvo ilgiausia ir didžiausią temperatūrą fiksavusi karščio banga Kinijoje nuo 1961 m., kai buvo pradėti registruoti nacionaliniai duomenys. Pasak orų istoriko Maximiliano Herrera'os, kuris stebi ekstremalias temperatūras visame pasaulyje, tai pati stipriausia karščio banga, užfiksuota bet kur kitur, rašė „New Scientist“.
Mokslininkų teigimu, dėl spartėjančios klimato kaitos ateityje vis daugiau ekstremalių orų reiškinių įgaus skambius vardus, o daugiausia jų teks karščio bangoms. Pirmoji iš jų, šią vasarą įkaitinusi Ispanijos pietus, pavadina Zoe.
Karščio bangos gali būti itin pavojingos pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie dirba fizinį darbą lauke. Pasaulio sveikatos organizacija 2018 m. apskaičiavo, kad 2000-2016 m. ekstremalaus karščio veikiamų žmonių skaičius kasmet padidėja 125 mln.
Pasak už mokslą atsakingos Europos Komisijos narės Marijos Gabriel, žemyną užklupusi karščio banga sukėlė precedento neturinčią įtampą vandens ištekliams visoje ES.
Tuo tarpu mokslininkai teigia, kad tai – tik pradžia ir dėl ekstremalių karščių iki 2100 m. didelė dalis mūsų planetos taps pavojinga žmonėms.
Gaisrai
Po neįprastai sauso ir karšto pavasario, dėl kurio išdžiūvo dirvožemis, gaisrų sezonas kai kuriose Europos dalyse šiemet prasidėjo anksčiau nei įprastai. Dėl klimato kaitos didėjanti temperatūra tik paskatina vandens garavimą ir prisideda prie ir taip sausringo laikotarpio.
Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje siautėjantys gaisrai sunaikino tūkstančius hektarų žemės ir bėgti privertė tūkstančius gyventojų bei poilsiautojų. Gaisruose taip pat žuvo kelios dešimtys ugniagesių bei tūkstančiai gyvūnų.
Europos miškų gaisrų informacinės sistemos (EFFIS) duomenimis, Ispanijoje po alinamų karščių ir ilgų sausrų kilo virš 400 miškų gaisrų, kurie nuniokojo daugiau kaip 287 tūkst. hektarų. Tai daugiau nei triskart viršija 2021 metais liepsnų sunaikintą plotą. Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad kai kuriose Ispanijos dalyse orai yra sausiausi per pastarąjį tūkstantmetį.
Tuo tarpu Europos Komisijos mokslininkai įspėjo, kad beveik pusei bloko teritorijos gresia sausra. Ilgalaikės sausros poveikio ES analizė rodo, kad „stulbinančiai didelei daliai“ Europos gresia įspėjamasis ir pavojaus lygis, įskaitant bloko regioną ir Jungtinę Karalystę.
Mokslininkai taip pat perspėjo, kad jei nebus imtasi griežtų veiksmų dėl klimato kaitos, iki šio šimtmečio pabaigos visų žemynų miškai degs mažiausiai 30 papildomų dienų per metus.
Tūkstančius gyvybių nusinešę potvyniai
Kitas neįprastas ekstremalus orų reiškinys – po itin sauso ir kaitraus sezono užklupusios milžiniškos liūtys ir potvyniai.
Sausio mėnesį Madagaskaro šiaurėje, ypač sostinės Antananarivo apylinkėse, kilo keli potvyniai, kuriuos sukėlė smarkios liūtys. Valdžios institucijų duomenimis, septyniuose regionuose nukentėjo daugiau kaip 62 tūkst. žmonių, tuo tarpu apie 7 tūkst. namų atsidūrė po vandeniu.
Liepos mėnesį sparčiai kylantis upių vanduo užliejo ir Sidnėjų – tūkstančiai gyventojų buvo priversti evakuotis dėl pavojingų potvynių.
Spalio mėnesį trečiame pagal dydį Vietnamo mieste Da Nange drebėjo daugiaaukščiai pastatai, kai ankstyvą rugsėjo 28 d. rytą taifūnas „Noru“ pasiekė sausumą. Jo vėjo greitis siekė apie 120 km per valandą, o meteorologai skelbė, kad tai – viena didžiausių kada nors šalį užklupusių audrų.
Anksčiau spalio mėnesį „Noru“ smogė ir Filipinams: šio supertaifūno vėjo greitis siekė 195 km per valandą. Civilinės gynybos tarnyba pranešė, kad 10 žmonių žuvo, o dar aštuoni dingo be žinios.
Tuo tarpu už beveik 6 tūkst. kilometrų nutolusiame Pakistane prasidėjęs musoninių liūčių sezonas buvo kaip niekad stiprus ir sukėlė potvynius, kurie nusinešė daugiau nei 1,2 tūkst. gyvybių, o virš 180 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Kaip rašo „Nature“, šiais metais kilę potvyniai Pakistane tikriausiai prasidėjo nuo fenomenalių karščio bangų. Balandžio ir gegužės mėnesiais daugelyje vietų temperatūra ilgą laiką viršijo 40 °C, o karštą gegužės dieną Džakobabado mieste pasiekė ir 51 °C.
Nacionalinė nelaimių valdymo agentūros (NDMA) duomenimis, paskutinį kartą tokio masto stichinė nelaimė Pakistane įvyko prieš dešimtmetį – 2010 metais, didžiausio tvano per stebėjimų istoriją metu. Tuomet žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, o beveik penktadalis šalies teritorijos atsidūrė po vandeniu.
Tiek musoninės liūtys, tiek tropiniai uraganai nėra neįprastas reiškinys šiose vietovėse. Tačiau, kaip 15min teigė mokslininkai, vertinti reikėtų ne pačius orų reiškinius, o jų intensyvumą ir dažnumą – šiuo atveju akivaizdu, kad orų reiškiniai ekstremalėja, o dėl to kalta klimato kaita.
Daugelis užsienio mokslininkų bei aplinkosaugos agentūrų pareigūnų, įskaitant Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Antonio Guterresą, dėl neįprastai drėgno musonų sezono taip pat kaltino klimato kaitą.
„Šių ciklonų poveikis žmonėms ir socialinis bei ekonominis poveikis bus jaučiamas dar ne vienerius metus“, – po potvynių rengtoje konferencijoje perspėjo Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) nelaimių rizikos mažinimo ir viešųjų paslaugų padalinio direktorius Cyrille'as Honoré.
NDMA duomenimis, apskritai šių metų potvyniai paveikė daugiau kaip 4,2 mln. žmonių, buvo sugriauta beveik 220 tūkst. namų, o dar maždaug pusė milijono pastatų buvo smarkiai apgadinti. WMO teigimu, dėl klimato kaitos visame pasaulyje turėtų padaugėti didelių atogrąžų ciklonų ir su jais susijusių gausių kritulių.
Rekordinės pūgos
Dėl kylančios temperatūros klimato kaita asocijuojasi su karščiu, tačiau tai – klaidingas mąstymas. Iš tiesų ekstremalėja visi orų reiškiniai, o tarp jų ir pūgos.
Štai gruodžio mėnesį Jungtinių Valstijų rytuose ir vidurio vakaruose kelias dienas trukusi rekordinė pūga praminta „šimtmečio žiemos audra“. Per ją žuvo mažiausiai 49 žmonės ir kilo kalėdinių kelionių chaosas.
Remiantis oficialiais duomenimis, devyniose valstijose buvo nutrukęs elektros energijos tiekimas, vėlavo ir buvo atšaukti skrydžiai. Pūgai užsitęsus ištisas valandas, žmonių kūnai buvo randami transporto priemonėse ir po pusnimis, o gelbėtojai važinėjo „nuo automobilio prie automobilio“ ieškodami išgyvenusiųjų.
Tirpstantys ledynai
Dėl didėjančios temperatūros tirpstantys ledynai ir amžinasis įšalas kelia jūros lygį pasaulyje bei į aplinką išleidžia prieš tūkstančius ar net milijonus metų užšalusius virusus. JT ataskaitoje teigiama, kad dėl klimato kaitos iki 2050 m. neišvengiamai išnyks ledynai visame pasaulyje, įskaitant paskutinius ledynus, likusius Afrikoje.
Šiais metais Antarkties jūrinio ledo bendras plotas praeitį buvo mažesnis nei bet kurį kitą liepos mėnesį per visą stebėjimų istoriją, pranešė padėtį per palydovus stebinti Europos Sąjungos tyrimų grupė.
Tuo tarpu UNESCO paveldo teritorijose esantys ledynai kasmet netenka 58 mlrd. tonų ledo – tiek, kiek per metus suvartojama vandens Prancūzijoje ir Ispanijoje kartu sudėjus.
Dėl ledynų ir sniego šleifo tirpimo padidėjo sniego griūčių kalnų vietovėse. Viena iš jų, įvykusi liepos mėnesį Italijoje, pareikalavo 11 gyvybių.
