„Klimato kaitos klausimas tampa vis aštresnis ir dėl daromo nepakankamo progreso, ir dėl senkančio laiko, per kurį turime užkirsti kelią negrįžtamiems pokyčiams. Norėdami pasiekti klimato kaitos tikslus, privalome veikti išvien, ir tvarios inovacijos šiame procese atliks svarbų vaidmenį. Todėl šio forumo tikslas – suburti startuolių ekosistemą, pramonės lyderius, ekspertus ir politikos formuotojus aptarti pagrindinius iššūkius, dalintis patirtimi ir skatinti partnerystes bei bendradarbiavimą kartu siekiant proveržio tvarumo tikslų įgyvendinimui“, – sako „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman.
Forumo metu taip pat bus paskelbti tris mėnesius trukusios „Swedbank“ tvarių inovacijų programos, kuria siekiama padėti ankstyvos stadijos startuoliams išvystyti savo idėjas ir paversti jas tvarių pokyčių sprendimais verslui, nugalėtojai.
„Tris mėnesius 16 startuolių vystė savo tvarių inovacijų idėjas, skirtas įvairiems verslo sektoriams – nuo pramonės ir transporto, iki energetikos bei nekilnojamo turto. Nekantraujame išvysti dalyvių finalinius prisistatymus ir paskelbti, kurios iš šių idėjų ekspertams pasirodys progresyviausios ir turinčios didžiausią potencialą. Išrinkti laimėtojai keliaus į programos antrąjį etapą, kuriame bus siekiama inovatyvius sprendimus išbandyti realiomis sąlygomis, bendradarbiaujant su šalies verslo įmonėmis“, – sakė Donatas Šumyla, „Swedbank“ Startuolių partnerystės vadovas.
Ekspertė: pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus įmanoma
Tvarumo forume Vilniuje dalyvausianti „Reuters“ aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. Environmental, social and governance – ESG) bei energetikos temų redaktorė Sharon Kimathi teigia, kad norėdami pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5oC ribą, turime pokyčių imtis nedelsiant. „Neturime tam daug laiko, turime veikti dabar. Gera žinia ta, kad mes dar galime pasiekti šį tikslą, jeigu veiksime greitai ir įmonės integruos ESG tikslus į savo struktūras, strategijas ir veiklos modelius“, – sako Sh.Kimathi.
Ji teigia, kad ekspertai pasaulyje daro įvairias projekcijas, kas nutiks, jeigu numatytą klimato atšilimo ribą viršysime. Pavyzdžiui, jeigu klimato temperatūra pakils 2,1oC ar 2,7oC.
„Jeigu nepasieksime iškelto Paryžiaus susitarimo tikslo, turėsime ieškoti būdų prisitaikyti tiek mes, tiek rasti būtų, kaip planetoje galės gyventi ateities kartos. Tuo pačiu, turėsime rasti būdų ir riboti žalą, kurią sukels klimato atšilimas“, – sako Sh.Kimathi.
Kalbėdama apie prioritetinius darbus ji mini spartesnį perėjimą prie atsinaujinančios energetikos. Gera žinia, kad pernai metais atsinaujinančios energijos pajėgumai padidėjo 9,6 proc. Tiesa, įvairios analizės rodo, kad, deja, augimas turėtų būti triskart spartesnis.
Kitas pozityvus ženklas, anot Sh.Kimathi, yra tai, jog atsiranda naujų technologinių sprendimų, kurie padeda spręsti aplinkosaugines problemas. Pavyzdžiui, oro taršos sugaudymo įrenginiai. Tokie projektai aktyviai vystomi JAV, taip pat Azijoje.
Klimato kaitos ignoravimas pažeidžia žmogaus teises
Pasak ekspertės, labai svarbu suprasti, kad į 1,5C klimato kaitos tikslą turime žiūrėti ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir socialinės atsakomybės bei valdysenos klausimą.
„Į klimato krizę turime žiūrėti holistiškai, per visas E, S ir G sritis, nes jos yra susijusios. Ką matome iš įvairių pasaulinių ataskaitų, klimato krizė vis dažniau matoma ir per žmogaus teisių prizmę – per keliamą grėsmę žmogaus sveikatai. Todėl Vyriausybės ir verslai, kurie ignoruoja problemą, vengia priimti reikalingus sprendimus šioje srityje, vis dažniau pradedami traukti teisinei atsakomybei, keliamos klimato kaitos bylos, kuriose reiškiami kaltinimai dėl žmogaus teisių pažeidimų“, – teigia Sh.Kimathi.
Kaip pavyzdį ji pateikia grupės Šveicarijos aktyvisčių Europos Žmogaus Teisių teismui pateiktą ieškinį prieš Šveicarijos Vyriausybę, kuri kaltinama, jog dėl nepakankamų atsako priemonių į klimato krizę ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Mat dėl klimato kaitos daugėja ir intensyvėja karščio bangos ir dėl to nukenčia sveikata bei gyvenimo kokybė. Šį protestą pateikė „Swiss Senior Women for Climate Protection“, vienijanti 2 tūkstančius vyresnių nei 64 m. amžiaus šveicarių, bei keturių moterų, esančių tarp 80-90 m. amžiaus, grupė.
Grantham Klimato kaitos ir Aplinkos tyrimų instituto mokslininkai savo apžvalgoje yra pastebėję, kad nuo 2015 m. bylų dėl klimato kaitos skaičius padvigubėjo ir jų skaičius jau pasiekė 2000. Maždaug ketvirtadalis šių bylų iškelta 2020-2022 m. laikotarpiu. Nors dauguma bylų yra susijusios su Vyriausybių prisiimtais įsipareigojimais klimato kaitos atžvilgiu, pastaraisiais metais daugėjo ir iškastinio kuro energetikos kompanijos, maisto, žemės ūkio, transporto, plastiko ir finansų sektoriaus verslai.
Anot, Sh.Kimathi, taip pat pasakoja, kad „Reuters“ fiksuoja ir kitų socialinių ar valdysenos problemų, kurios stabdo progresą sprendžiant klimato kaitos klausimus. Pavyzdžiui, raportuose fiksuojama, kad kai kurių JAV atsinaujinančios energetikos verslų pasaulinėse tiekimo grandinėse yra išnaudojama vaikų darbo jėga.
„Tokios situacijos mažina mūsų galimybes pasiekti klimato tikslus, nes jos kenkia bendruomenėms, galinčioms padėti siekti klimato tikslą. Todėl socialiniai bei valdymo aspektai yra labai svarbūs sprendžiant aplinkosauginę krizę“, – „Reuters“ analizių išvadas pasakoja Sh. Kimathi.
