Pasaulis šyla, o klimatas keičiasi. Nors daugelis tvirtina, kad norint užkirsti tam kelią, reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kai kas siūlo apsvarstyti, ar nevertėtų imtis didelio masto inžinerinių projektų (geoinžinerijos), leisiančių manipuliuoti planetos klimatu, rašo LiveScience.com.
Kai kurie tyrėjai siūlo klimatą keisti ne nusitaikant į vandenynus ar atmosferą, bet įgyvendinti geoinžinerinius projektus kosmose, kurie darytų poveikį visai planetai. Pavyzdžiui, Žemę pasiekiančios Saulės radiacijos kiekį sumažinus 1,7 proc., galima būtų atsverti 2 laipsniais Celsijaus padidėjusios pasaulinės temperatūros padarinius. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pažymėjo, kad klimato modeliai leidžia manyti, jog pasaulinė temperatūra iki šio amžiaus pabaigos pakils nuo 1,1 iki 6,4 laipsnių Celsijaus.
„Radiacijos sumažinimas 1,7 proc. yra labai mažas ir Žemėje būtų sunkiai pastebimas. Žmonės kartais įsivaizduoja didžiules uždangas, blokuojančias visą Saulę. Tačiau taip nėra. Prietaisas, nuolat būnantis tarp Saulės ir Žemės, veiktų tik kaip labai lengvas skydas ar filtras“, – aiškino tyrėjas Russellas Bewickas, kosmoso mokslininkas iš Strathclyde`o universiteto Škotijoje.
Vienas pateiktų siūlymų, kaip Žemę pridengti nuo Saulės – į kosmosą iškelti milžiniškus veidrodžius. Pagrindinė šios idėjos problema yra didžiulė kaina ir pastangos, kurių prireiktų tokiems reflektoriams pagaminti ir iškelti ar sukonstruoti juos kosmose. Dabar kiekvieno kilogramo iškėlimas į žemąją Žemės orbitą kainuoja tūkstančius dolerių. Kita idėja – Saulei užtemdyti naudoti dulkių uždangas, kaip kad Žemę dengia debesys. Tokį sumanymą realizuoti lengviau, tačiau kyla pavojus, kad laikui bėgant Saulės radiacija ir gravitacinė jos, Mėnulio ir planetų trauka dulkes išsklaidys.
Šį sumanymą patobulinę mokslininkai siūlo naudoti asteroidą, kuris savo gravitacija galėtų įtvirtinti dulkių debesį kosmose, kad šis blokuotų Saulės šviesą ir vėsintų Žemę.
„Noriu aiškiai pasakyti, kad niekada nesiūlyčiau geoinžinerija pakeisti anglies dvideginio emisijų mažinimo. Taip mes tiesiog galėtume laimėti laiko, kad galėtume rasti ilgalaikių priemonių, kovojant su Žemės klimato pokyčiais. Dulkių debesis nėra ilgalaikė priemonė, tačiau tuo metu jis galėtų atsverti klimato pokyčių poveikį, kol rezultatų duos lėčiau veikiančios priemonės, tokios kaip anglies dvideginio šalinimas“, – aiškino R.Bewickas.
Sumanymo esmė – patalpinti asteroidą Lagranžo taške L1, vietoje, kur Žemės ir Saulės gravitacinė trauka viena kitą kompensuoja. Šį tašką nuo mūsų planetos skiria maždaug keturis kartus didesnis atstumas nei nuo Mėnulio.
Tyrėjai siūlo prie netoli Žemės esančio asteroido pritvirtinti prietaisą, susidedantį iš elektromagnetų, kurie nuo asteroido nustumtų ant jo esančią medžiagą. Šį prietaisą būtų galima naudoti kaip raketą, kuri nugabentų asteroidą į L1 tašką.
Mokslininkai skaičiuoja, kad didžiausias netoli Žemės esantis asteroidas „1036 Ganymed“ gali turėti pakankamai didelį dulkių debesį, kuris galėtų užblokuoti 6,58 proc. Žemę paprastai pasiekiančios Saulės radiacijos. To pakaktų norint suvaldyti dabartines klimato šiltėjimo tendencijas. Toks debesis svertų maždaug 5 milijonus milijardų kilogramų ir būtų maždaug 2,6 tūkst. kilometrų pločio.
„Gamymed“ asteroidas sveria apie 130 mln. milijardų kilogramų. Tokio dydžio objektas verčia prisiminti katastrofų filmus, tokius kaip „Armagedonas“. „Tačiau jį galima panaudoti žmonijai padėti“, – tikina R.Bewickas.
Pagrindinis šio sumanymo iššūkis – nustumti tokio dydžio asteroidą į L1 tašką.
„Kompanija „Planetary Resources“ neseniai paskelbė apie ketinimus asteroiduose kasti naudingąsias iškasenas. Tyrimas, kuriuo jie grindžia savo planus, remiasi prielaida, kad 2025 metais bus įmanoma sugauti 500 tūkst. kilogramų svorio asteroidą. Palyginus šią masę su „Ganymed“ mase, užduotis jį sugauti atrodo neįmanoma, išskyrus žvelgiant į labai tolimą perspektyvą. Tačiau būtų galima L1 taške sutelkti mažesnių asteroidų“, – aiškino R.Bewickas.
Nerimauti verčia ir saugumas
„Labai didelis asteroidas Žemei yra potencialiai pavojingas, todėl įgyvendinant šį scenarijų reikėtų daug tyrimų ir atsargumo. Dėl to politiniai iššūkiai greičiausiai prilygtų geoinžineriniams. Net sugavus daug mažesnius asteroidus, visuomenei kils abejonių, nors rizikos ir būtų daug mažiau“, – teigė mokslininkas.
Be to, nėra būdų išbandyti šio dujų debesies efektyvumą dideliu mastu prieš projekto įgyvendinimą. „Tai būdinga visiems geoinžineriniams projektams. Pasauliniu mastu to išbandyti neįmanoma, nes toks bandymas iš esmės būtų tikras dalykas. Galima atlikti klimato modeliavimą, tačiau be didelio masto bandymų šių modelių rezultatų negalima visiškai verifikuoti“, – kalbėjo jis.
