Pasirodo, kad klimato šiltėjimas, kurį sukelia šiltnamio dujos, nėra visiškai linijinis procesas. Panašu, kad klimato šiltėjimas buvo šiek tiek sustojęs 21-ojo amžiaus pradžioje. Šis fenomenas vadinamas „globalinio atšilimo pertrauka“.
Tačiau džiūgauti nėra dėl ko, nes naujas vidutinės temperatūros prognozavimo metodas leidžia manyti, kad artimiausius kelerius metus bus karščiau, nei galima buvo tikėtis.
CNRS, Southampton‘o universiteto ir Nyderlandų karališkojo meteorologijos institutų mokslininkų komandos sukurta naujoji sistema nenaudoja tradicinių modeliavimo metodų. Vietoj to, jie naudoja statistinį metodą, skirtą surasti ir pasinaudoti XX ir XXI a. klimato modeliais bei rasti dabartinių klimato sąlygų „analogus“ ir taip nustatyti būsimus klimato pokyčius.
Šios tikimybinės sistemos tikslumas ir patikimumas pasirodė esąs bent jau lygiavertis egzistuojantiems metodams, ypač tiems, kurie modeliavo šio amžiaus pradžioje buvusį „globalinio atšilimo pertraukos“ fenomeną.
Naujasis metodas prognozuoja, kad vidutinė oro temperatūra 2018–2022 metais gali būti neįprastai aukšta – aukštesnė nei vien tik dėl antropogeninio (žmogaus ūkinės veiklos sukelto) visuotinio atšilimo. Pirmiausia taip yra dėl to, kad yra labai maža tikimybė per artimiausius metus turėti intensyviai šaltų laikotarpių. Šis reiškinys bus dar ryškesnis dėl didesnių jūrų temperatūrų, kurios, esant tam tikroms sąlygoms, gali sukelti tropinių audrų veiklos padidėjimą.
Kai mokslininkų algoritmas yra įvaldomas – šis procesas užtrunka keletą minučių – prognozės yra gaunamos į paprastą nešiojamą kompiuterį vos per keletą šimtųjų sekundės dalių. Tai yra labai greitai, nes, pavyzdžiui, naudojant tradicinius modeliavimo metodus, superkompiuteriai užtrunka savaitę laiko.
Kol kas šis naujasis modeliavimo metodas duoda tik bendrą vidurkį, tačiau mokslininkai norėtų šį metodą pritaikyti regioninėms prognozėms ir be temperatūros dar apskaičiuoti kritulių bei sausrų tendencijas. Tad toks modelis galėtų duoti naudos ne tik prognozuojant pasaulinius temperatūrų pokyčius, bet ir konkrečiose šalyse laukiamus klimato pokyčius ir leistų jiems tinkamai pasiruošti.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Nature Communications“.