Tokią išvadą padarė tarptautinė audito ir verslo konsultacijų kompanija „Deloitte“, atlikusi 2021 metų ryšio ir mobiliųjų įrenginių tendencijų tyrimą.
Žmonių lūkesčiams galimai nelemta išsipildyti
Tyrimą vykdę mokslininkai nustatė, kad 2021 metų pradžioje 5G ryšys domino tik technologijomis besidominčius arba naują išmanųjį telefoną įsigijusius vartotojus. Tačiau metų eigoje tyrėjai pastebėjo augantį žmonių susidomėjimą penktos kartos tinklu, prie ko galimai prisidėjo pandemijos metu į virtualią erdvę persikėlusios darbo ir laisvalaikio veiklos.
„Deloitte“, apklaususi mobiliojo ryšio operatorių keisti planuojančius respondentus, išsiaiškino, jog vartotojus tai daryti labiausiai skatina du aspektai – 5G prieinamumas bei paslaugos kaina. Kitaip tariant, žmonės, ketindami naudoti penktos kartos tinklą, pirmiausia vertina pinigų sumą ir jos suteikiamą naudą.
Deja, anot „Huawei“ viceprezidento Kenneth Fredriksen, Lietuvoje šiems žmonių lūkesčiams galimai nebus lemta išsipildyti, kadangi čia šiuo metu teisinėmis priemonėmis iš mobiliojo ryšio įrangos rinkos bandoma išstumti tiekėjus iš trečiųjų šalių.
Vienas pagrindinių žaidėjų telekomunikacijų rinkoje šiandien yra būtent „Huawei“, kuris garantuoja puikų įrangos kokybės ir kainos santykį. Būtent įdiegus ją buvo galima tikėtis palankiausios vartotojui kainos už 5G ryšį. Deja, nauju ryšių reguliavimo įstatymu apribota galimybė diegti „Huawei“ 5G ryšio įrangą Lietuvos tinkluose, o senoji turės būti pašalinta iki 2025 metų. Kaip minėjome anksčiau, „Oxford Analytics“ tyrėjai nustatė, jog šis žingsnis Lietuvos ryšio operatoriams papildomai per metus kainuos mažiausiai 8 milijonus eurų, kadangi jie bus priversti diegti brangesnę ir mažiau konkurencingą kitų gamintojų 5G ryšio įrangą.
„Naivu tikėtis, kad išaugusias išlaidas infrastruktūrai operatoriai sutiktų subsidijuoti iš savo kišenės, todėl beveik neabejojama, kad tai virs didesnėmis mobiliojo ryšio kainomis galutiniams vartotojams. Be to, „Huawei“ negalint lygiavertiškai konkuruoti su kitais tiekėjais, suprastėtų ir 5G prieinamumas. Tokiu atveju Lietuvoje 2023 metais prieigą prie 5G tinklo turėtų 200 tūkstančių mažiau asmenų – maždaug tiek, kiek gyventojų turi Klaipėdos miestas“, – pasakoja K.Fredriksen.
Ko dar vartotojai tikisi iš 5G ryšio?
Eksperto manymu, vartotojų susidomėjimas 5G ryšiu taip pat susijęs ir su įvairiais jo panaudojimo scenarijais. Anot jo, kol visuomenė nematys aiškaus penktos kartos tinklo pranašumo prieš dabartinį 4G, tol bus sunku žmones motyvuoti rinktis 5G palaikančius įrenginius ir mobiliojo ryšio planus.
Tai įrodo „Deloitte“ pastebėtas susidomėjimo 5G technologija augimas besitęsiant pandemijai. Izoliacijos laikotarpiu vartotojų interneto infrastruktūrai teko atlaikyti didelius išbandymus – ne tik daugybę vaizdo skambučių, nuotolinių konferencijų bei nuotolinio mokymosi užduočių, bet ir didelių failų siuntimą bei
išaugusias vaizdinio turinio peržiūras. Tokia didelė tinklo apkrova daugeliui vartotojų įrodė, jog jų naudojamo 4G ar laidinio interneto ryšio pajėgumų nebepakanka ir paskatino dairytis į 5G pusę.
Dar vienas aspektas – vadinamosios „žudikiškosios aplikacijos“. Prieš maždaug dešimtmetį pradėti diegti 4G tinklai kritinės masės susidomėjimo sulaukė tik praėjus ne vieneriems metams ir tai didžiąja dalimi įvyko dėl išpopuliarėjusių pavėžėjimo ir filmų bei serialų transliavimo aplikacijų.
Vartotojai suprato, kad 3G ryšys nėra pajėgus užtikrinti tinkamo minėtų programėlių veikimo, o jų teikiama nauda ir tapo pagrindine priežastimi naudoti naujos kartos tinklą. „Panašus scenarijus turėtų pasikartoti ir su 5G ryšiu – jį turėtų išpopuliarinti sparčiai kuriamos naujos kartos virtualių patirčių ir nuotolinio darbo programos, kurios bus neįveikiamos 4G įrangai.“ – prognozuoja K.Fredriksen.
