Seniausias žinomas kišeninį laikrodį maždaug 1505-aisiais sukūrė vokiečių spynų meistras Peteris Henleinas. Šie maži, žalvariniai laikrodžiai, vokiškai vadinti „Taschenuhr“, tuo metu atliko savotišką aksesuarų ir pigių papuošalų funkciją.
Visgi „Taschenuhr“ žymėjo ir vieną svarbų pokytį – laikrodžio spyruoklės įsigalėjimą, tuo metu dar metalinės juostelės sukuria potencinę energiją, kuri ir lemia laikrodžio veikimą. Galiausiai, dėl incercijos ir virpesių mechanizmas susidėvi – čia ir glūdi esminė problema.
Mechaninių laikrodžių veikimas grindžiamas mechanizmo, pavyzdžiui, senelio švytuoklinio laikrodžio, vidiniu judėjimu. Tokiu būdu yra reguliuojamas sistemos dažnis ir nulemia tikslaus laiko rodymą. Visgi trintis nulemia tai, kad po kiekvieno „smūgio“ laikrodžio generatorius praranda dalelę energijos.
Minutė po minutės, šis procesas įgauna vis didesnę reikšmę laikrodžio tikslumui. Laikrodžio spyruoklės paskirtis – savotiškai kompensuoti minėtą energijos praradimą. Laikrodžio prisukimas prideda potencinės energijos prie laikrodžio spyruoklės. Norint, kad laikrodis išliktų tikslus, tai reikėtų daryti kas keturiasdešimt valandų.
Temperatūrų pokyčiai ir magnetizmas reikalauja reguliarių ir dažnai brangiai atsieinančių atnaujinimų, dėl to analoginiai laikrodžiai yra brangesni nei skaitmeniniai laikrodžiai.
Stabilūs kvarciniai mechanizmai buvo išplėtoti 1928-aisiais – būtent tada Warrenas Marrisonas sukūrė laikrodžius, kurie ir iki šiol mums žinomi kaip populiariausi prietaisai, padedantys susigaudyti laike.
Prarandant tik vieną sekundę per trisdešimt metų, kvarcinio laikrodžio veikimas yra tikslesnis nei mechaninių laikrodžių. Apskritai, per metus yra pagaminama daugiau nei du milijardai kvarcinių mechanizmų, kurie yra naudojami laikrodžių, elektroninių grandinių ir radijo siųstuvų gamybai.
Nors kvarciniai mechanizmai yra jautrūs temperatūrai, drėgmei, slėgiui ir vibracijos pokyčiams, net visiškai nebrangūs laikrodžiai yra santykinai atsparūs minėtiems išoriniams poveikiams. Kvarciniai laikrodžiai veikia 32,768 Hz dažniu.
Apskritai, kvarcinių laikrodžių gamintojai gali pakankamai paprastai dirbti su laikrodžio informacijos išsaugojimu, techniniais mechanizmo parametrais. Jiems nereikia užsiimti tokia veikla kaip, pavyzdžiui, nepriekaištingas ant laikrodžio esančio kristalo išraižymas.
Belieka spėlioti, ar skaitmeniniai laikrodžiai ateityje neužleis savo vietos dar tikslesniems ir pažangesniems laiko matavimo prietaisams