Ir kaipgi jas galima lyginti su karštomis, traškiomis, aukso spalvos bulvytėmis, ištrauktomis tiesiai iš gruzdintuvo – juk jos būna tokios gardžios, kad nuo jų neįmanoma atitraukti pirštų. Kas gi nutinka, kad atvėsus jos taip pasikeičia?
Anot Amerikietiškojo universiteto Vašingtone (JAV) chemijos profesoriaus asistento Matto Hartingso, viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių bulvytės vėsdamos netenka viso savo patrauklumo – tai jų tekstūros pokyčiai, rašo livescience.com.
O tekstūros pokyčius gali paaiškini bulvių cheminės savybės. Anot mokslininko, bulvės turi daug krakmolo. O krakmolas skanus tol, kol jis yra „prisodrintas vandens“.
Įsivaizduokite, kad bulvių krakmolas yra sudarytas iš mažučių kristalinių sferų. Itin aukštoje temperatūroje (tokioje, kokia pasiekiama gruzdintuvėje) į šias sferas priplūsta vandens ir jos būna pripučiamos tarsi balionai. Tokiu būdu maža ir kieta sfera tampa kažkuo gerokai išpūstu, aiškina profesorius asistentas. Ir tokia „išpūsto“ krakmolo tekstūra žmonėms labai patinka.
Tačiau bulvytėms auštant vanduo pradeda sunktis iš kristalų, todėl jie subliūkšta. Sferos tampa labiau kristališkomis, grūdėtomis, sako chemikas.
O kurgi dingsta vanduo iš krakmolo sferų? Ogi visas jis susikaupia bulvyčių plutelėje, kuri nuo drėgmės tampa pažliugusia mase.
Iš dalies skonio pasikeitimą gali paaiškinti ir temperatūra. Paprastai tariant, šiltas maistas yra skanesnis. Palyginkite savo kvapnios, karštos rytinės kavos skonį su tuo, kurį juntate gerdami ataušusią kavą.
Be to, nemažą vaidmenį, kalbant apie bulvyčių skonį, atlieka ir kvapas. Šviežios ir karštos bulvytės skleidžia malonų aromatą, o ataušus to kvapo beveik visiškai nebelieka. O be kvapo dingsta ir nemaža dalis skonio, sako chemikas.
