Pasak mokslininko, saugumo iššūkių dėl vakcinos nėra. Pasiskiepijus galimi standartiniai besiformuojančo imuninio atsako simptomai: padidėjusi temperatūra, nuovargis, galvos skausmas, šaltkrėtis ar perštėjimas injekcijos vietoje.
Kol kas nežinoma, ar vakcina nuo koronaviruso apsaugo tik nuo ligos, ar ir nuo infekcijos. Tai – du skirtingi dalykai.
„Kartais būna, kad imuninis atsakas kurį laiką leidžia virusui daugintis, bet jau kai virusas nori sukelt ligą, tada imuninė sistema kaip tvora stovi ir jo nepraleidžia. Bet už tos tvoros, ten virusas dar gali pasidaugint. Ir tokiu atveju jis gali užkrėsti kitus, tuos nevakcinuotus žmones“, – aiškina M.Strioga.
Siekiant tai išsiaiškinti, reikia atlikti dar vieną klinikinį tyrimą: jau paskiepytus žmones apkrėsti tikruoju koronavirusu ir tuomet imti mėginius, stebėti, ar iš jų kvėpavimo takų dar galima išskirti gyvybingą virusą. Tam reikalingi savanoriai, kurie sutiktų būti užkrėsti. Atsakymas, ar vakcinos apsaugo tik nuo ligos, ar ir nuo infekcijos, lems, kiek žmonių reikės paskiepyti. Tuo atveju, jei vakcinos apsaugo tik nuo ligos, reikės paskiepyti kaip įmanoma didesnę visuomenės dalį.
