Na gera, tas „beveik nekainuoja“ galbūt yra kiek perdėtas, bet ne taip jau toli tiesos. Pristatyti įprastą TEU standarto jūrinį konteinerį iš Los Andželo į Šanchajų kainuoja 1200 JAV dolerių. Jame telpa maždaug 20 tonų krovinio. Taigi, jei jūsų siuntinys sveria maždaug vieną kilogramą, į kitą pasaulio galą jis nukeliaus už 6 centus. Aišku, tiek jis kainuos laivo valdytojams - prisidėjus dar ir antžeminio transporto paslaugoms, iš jūsų bus paprašyta daugiau.
Tačiau tiesa ta, kad krovinių gabenimas laivais yra tiesiog neįtikėtinai pigus. Taip yra todėl, kad šiuolaikiniai krovininiai laivai su savimi gali pasiimti daugybę jūrinių konteinerių. Manoma, kad artimiausioje ateityje bus pastatyta ir dar didesnių laivų, o mažesni bus išleisti į užtarnautą poilsį (bus supjaustyti į metalo laužą). Taigi, krovinių gabenimo vandeniu kaina vis dar turi potencialo mažėti.
Dėl nedidelės kainos reikėtų kaltinti ir pakankamai lengvą laivų gyvenimą. Taip, ir krovininiuose laivuose dirba įgula. Tačiau žmonija laivais plaukioja jau tūkstančius metų ir savo sistemą jau ištobulino taip, kad kelionių sąnaudos yra itin mažos. Laivai nedegina ir įprasto kuro. Dažnai manoma, kad krovininiai laivai naudoja dyzeliną, tačiau iš tiesų jie degina naftos distiliavimo atliekas - vadinamąjį sunkųjį kurą. Iš esmės, tai, kas lieka pagaminus benziną, dyzeliną ir kitus degalus - laivams lieka tiršti, juodi, mazutą primenantys likučiai.
„MSC Oscar“ yra vienas iš didžiausių pasaulio konteinerinių laivų. Jis gali gabenti 19 224 standartinius konteinerius (jei jie nėra pilnai pakrauti), įgulą įprastai sudaro apie 30 žmonių. Taigi, galite įsivaizduoti, kad šis darbo įrankis uždirba nemažai pinigų. Tačiau pastatyti „MSC Oscar“ kainavo tik 140 milijonų JAV dolerių. Palyginimui, „Boeing 747“ kainuoja 350 milijonų dolerių ir gali gabenti tik daugiau nei tūkstantį kartų mažesnį svorį.
Taigi, teršiantys krovininiai laivai ir toliau skros pasaulio vandenynus, nes tai tiesiog labai ekonomiška. Būtent dėl to jums siūlomas nemokamas pristatymas, net kai prekės atkeliauja iš tolimųjų rytų.
Bet ekologiniu atžvilgiu komercinė laivyba yra tikrų tikriausias košmaras: laivai išmeta 18-30 proc. pasaulio azoto oksido, 9 proc. sieros oksido, 2,2-5 proc. anglies dvideginio. Jie taip pat teršia vandenynus ir kenkia smulkiosioms rūšims iš vienos vietos į kitą pergabendami balastinį vandenį.
