Iš tiesų, kelnės istoriškai nebuvo labai populiarios. Tiesa ta, kad apsisukti tunika ar apsivilkti kimono yra kur kas greičiau. Paprasti kiltai ar vientisi audiniai jau vien dėl gamybos sąnaudų yra gerokai pigesni už kelnes. Tačiau kelnės vis tiek nugalėjo.
Minėtas kimono – tradicinis japoniškas drabužis. Tačiau samurajai visada dėvėjo kelnes. Amerikos čiabuviai taip pat rengėsi paprastais, šiek tiek tunikas primenančiais drabužiais, tačiau apsivilko kelnes, kai po žemyną paplito europiečiai. III–II amžiuje prieš mūsų erą romėnai įprastai dėvėjo togas, bet viskas pasikeitė, kai jie susidūrė su Hanibalo kariuomene.
Tai kas senovės žmonės vertė griebtis kelnių? Arkliai. Viskas tiesiog taip paprasta – su kelnėmis yra lengviau užlipti ant arklio ir nuo jo nulipti. Kelnės mažiau varžo judesius ir nekrenta. Štai drabužiai, į kuriuos žmonės anksčiau susisukdavo, galėjo nukristi intensyvios fizinės veiklos (pavyzdžiui, mūšio) metu. Dėl to kelnes dėvėjo samurajai, tam jas perėmė Amerikos čiabuviai ir to iš kartaginiečių išmoko romėnai.
Pavyzdžių, beje, yra ir daugiau. Istorikai mano, kad kelnės buvo labai svarbios senovės kinų išlikimui. Kai dar nesuvienytą Kiniją puolė Centrinės Azijos klajokliai, kinai greitai išmoko siūtis kelnes, kad galėtų lengviau judėti ir joti. Konektikuto universiteto (JAV) evoliucijos biologas Peteris Turchinas mano, kad tos senovės kinų grupės, kurios neturėjo kavalerijos (ir neapsivilko kelnių), tuomet pralaimėjo ir išnyko. Kitaip tariant, kelnės buvo svarbus išgyvenimo veiksnys.
Tuo metu moterys ilgą laiką kelnių dėvėti negalėjo. Dar praėjusio amžiaus pirmoje pusėje moterys kelnes vilkdavosi itin retai, priklausomai nuo šalies, kurioje gyveno. Kai kur moteriškos kelnės buvo apskritai nepriimtinas dalykas, kitur jos buvo naudojamos tik kai kuriems darbams. Buvo manoma, kad tai – vyriškas drabužis, kuris per šimtus metų kažkaip tapo ir šeimos galvos simboliu. Prireikė pasaulinių karų, kad moterys įrodytų, kad gali dirbti viską ir kad kelnės joms yra ne mažiau naudingos nei vyrams.
