Už šio tyrimo rezultato slypi kognityvinio iškreipimo principas, kai kiti žmonės yra vertinami pagal išorę. Kas nuotraukoje šypsosi, tas juk negali būti nelaimingas. Kadangi socialinio tinklo „draugai“ nuolat susiduria tik su laimingais „draugais“, jie yra linkę manyti, kad kiti yra laimingesni už juos pačius.
„Facebook“ vartotojų psichikos krūvis jau prieš kelerius metus buvo tiriamas JAV mokslininkų, kurie nustatė, kad pernelyg dažnas buvimas „Facebook“ paaugliams gali sukelti depresiją.
Tačiau pasak tokių tyrimų kritikų, šių tyrimų problema yra ta, kad jie neįrodo neatsiejamo ryšio tarp depresijos ir „Facebook“. Mat depresija sergantys žmonės socialiniame tinkle irgi praleidžia daug laiko, tačiau tai nereiškia, kad nuo to jų liga paūmėja.
Galbūt terminas „Facebook“ depresija“ tėra tik raktinis žodis, padedantis mokslininkams atkreipti dėmesį į žmonijos būklę? Galbūt „Facebook“ vartotojai gali nuo šios ligos apsiginti nepriimdami besišypsančių žmonių į savo draugus? Galbūt pasijusite geriau susidėdami tik su nelaimingais? Jei taip atsitiktų, „Facebook“ tiesiog netektų prasmės.
