Kuo svarbios piramidės?
Egipto faraonai statė piramides nuo karaliaus Džosero (valdė 2630-2611 m. pr. m. e.), kuris pastatė pakopinę piramidę Sakaroje, iki karaliaus Amosio I (valdė 1550-1525 m. pr. m. e.), kuris pastatė paskutinę žinomą karališkąją piramidę Abidose.
Atrodo, kad po Amozės valdymo senovės Egipte piramidžių statyba buvo nutraukta, o faraonai buvo laidojami Karalių slėnyje netoli senovės Egipto sostinės Tėbų.
Nėra iki galo aišku, kodėl faraonai nustojo statyti karališkąsias piramides, tačiau tam įtakos galėjo turėti saugumo sumetimai, mat piramides dažnai plėšdavo dėl jų viduje laikomų turtų, rašoma „Live Science“.
Natūrali Karalių slėnio topografija galėtų paaiškinti, kodėl jis tapo mėgstama karališkųjų kapaviečių vieta. Jame yra viršūnė, dabar vadinama el-Kurnu, kuri šiek tiek primena piramidę.
Egipto faraonams piramidė buvo svarbi, nes tai buvo „pakilimo ir transformacijos“ į pomirtinį gyvenimą vieta.
Įtakos turėjo keli veiksniai
Luksoro, kuris Naujosios karalystės (1550-1070 m. pr. m. e.) laikotarpiu tapo Egipto sostine, topografija taip pat galėjo turėti įtakos piramidžių statybos nuosmukiui. Ši vietovė yra per daug apribota erdvėje, be to, joje daug nelygumų ir iškilimų. Kitaip tariant, senovės sostinė galėjo būti per maža ir architektūriškai sudėtinga, kad joje būtų galima statyti naujas piramides.
Kita galima priežastis, kodėl egiptiečiai atsisakė didžiųjų piramidžių, – religiniai pokyčiai, dėl kurių kapavietės buvo statomos po žeme. Naujojoje karalystėje labai išpopuliarėjo karaliaus naktinės kelionės po požeminį pasaulį koncepcija, o tam reikėjo sudėtingų kapaviečių planų, iškaltų uolienose po žeme. Požeminės kapavietės, iškaltos Karalių slėnyje, puikiai atitiko šią koncepciją.
Nors faraonai nustojo statyti piramides, turtingi privatūs asmenys tęsė šią praktiką. Pavyzdžiui, 3300 metų senumo kapavietėje Abidose, kuri buvo pastatyta raštininkui vardu Horemhebas, prie įėjimo buvo 7 metrų aukščio piramidė, rašoma „Live Science“.
