Niežulys kyla dėl to, kaip mūsų imuninė sistema atsako į uodo įkandimą iš pat pradžių. Kai uodas įkanda, jis aštriu straubliuku į kraują perduoda medžiagą, kurioje gausu antikoaguliantų, todėl uodai gali lengvai pasisavinti kraują.
2012-aisiais mokslininkai nustatė, kad šio proceso metu individualios ląstelės „perduriamos“ ir išsunkiamos.
Kai žmogui pirmą kartą gyvenime įkanda uodas, jis nejaučia nieko, nes organizmo imuninė sistema dar neturėjo galimybės sukurti atitinkamą atsaką. Tačiau vieną kartą uodui įkandus ji jau žino, kaip tiekti histaminą į išsiurbtas ląsteles.
Dėl to įkandimo vietoje atsiranda niežtinti, raudona ir išsipūtusi žymė.
Tai yra vienas iš tų atvejų, kai organizmo sistema sukelia daugiau neigiamų, o ne teigiamų padarinių, taigi geriausias sprendimas numalšinti su histaminu susijusį niežulį yra organizmui duoti antihistaminų.
Įkandimo vietą galima patepti antihistaminų turinčiu kremu, tepalu arba suvartoti antihistaminų tabletę. Taip pat tinka produktai, kurių sudėtyje yra difenhidramno.
Nors antihistaminai yra populiariausias gydymo nuo uodų sukeltų įkandimų niežėjimo būdas, kyla klausimų dėl jų efektyvumo. 2012-aisiais „Drug Therapeutics Bulletin“ skelbtame tyrime mokslininkams kilo abejonių vaistų veiksmingumu. Išanalizavę visus gydymo būdus tyrėjai pridūrė, kad antisepktikai, antihistaminai, lidokainas arba benzokainas padėdavo tik „kartais“.
Jie pateikė tokias išvadas: „Esant švelniai reakcijai, įkandimo vieta turėtų būti išvalyta ir uždėtas šaltas kompresas. Skausmui malšinti gali būti naudojamas lengvas kortikosteroidų tepalas – malšinti uždegimui ir niežuliui. Stambesnės reakcijos gali būti gydomos geriamaisiais antihistamininiais vaistais.“
Jie teigia, kad raminamojo poveikio neturintys antihistaminai rekomenduojami dienos metu, raminantys antihistaminai gali būti naudojami jei sutrikdomas miegas.
