Koronaviruso pandemija šiam rinkos segmentui nesutrukdė augti – atvirkščiai, prasidėjus pandemijai, rinkos augimas buvo toks, kokio niekas nesitikėjo. Tikimasi, kad ši tendencija išliks – tyrimų įmonės „Strategy Analytics“ duomenimis, iki dešimtmečio pabaigos dėvimi įrenginiai pralenks išmaniųjų telefonų pardavimus. Tyrimų bendrovės „CCS Insight“ ekspertai prognozuoja, kad iki 2025 metų pabaigos visame pasaulyje bus naudojama 1,2 mlrd. dėvimų prietaisų.
Netikėtas augimas?
Išmanieji telefonai gali labai daug, tačiau turi vieną trūkumą – arba guli žmogaus kišenėje, arba rankinėje, arba ant stalo. Tad telefonas negali nuolat sekti žmogaus aktyvumo, rinkti su sveikata susijusios statistikos. Bėgiojimas su telefonu nėra komfortiškas. Visai kas kita išmanusis laikrodis – jis lengvas, kompaktiškas, diskretiškas ir nuolat stebi mūsų fizinį aktyvumą ir sveikatą.
Niekas nesitikėjo, kad 2020 m. pradžioje, kai koronaviruso pandemija ekonomikai sudavė „staigų ir didžiulį smūgį“, išmaniųjų laikrodžių rinka pademonstruos išskirtinį augimą. Pandemijos pradžioje, t.y. 2020 m. pirmame ketvirtyje, išmaniųjų laikrodžių rinka, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, ūgtelėjo 20 proc. IT rinką analizuojančios kompanijos „Canalys“ duomenimis, per pirmus tris 2020 m. mėnesius visame pasaulyje buvo nupirkta 14,3 mln. išmaniųjų laikrodžių. Augimo lyderiu tuo metu buvo „Huawei“, padidinusi savo parduodamų išmaniųjų laikrodžių apimtis 101 proc. Vėliau augimas sumažėjo, tačiau tyrimų kompanijos „Counterpoint Research“ duomenimis, 2020 m. lyderiu, su 26 proc. augimu, išliko „Huawei“. Šie metai irgi ne išimtis – išmaniųjų laikrodžių rinka ir toliau auga. Kartu labai sparčiai auga ir belaidžių TWS ausinių pardavimai.
Didesnis rūpestis sveikata
Kodėl pandemija neturėjo neigiamos įtakos šio rinkos segmento augimui? Viena iš priežasčių yra ta, kad išmanieji laikrodžiai ne tik palaiko ryšį su telefonu, bet ir suteikia plačias galimybes stebėti savo fizinę būseną. Tam pasitelkiamos ne tik tokios įprastos funkcijos kaip pulso matavimas ar miego kokybės stebėjimas, bet ir naujausiuose telefonuose diegiami saturacijos (kraujo įsotinimo deguonimi SpO2) matavimai, preciziški odos temperatūros jutikliai, širdies ritmo stebėsenos technologijos ir t.t. Psichoterapeutai pasakoja, kad jų pacientai vis dažniau naudoja laikrodžius nerimo lygiui matuoti, nes modernios technologijos jau tą leidžia daryti. Juk nemaloni emocinė būsena nerimas, pasireiškianti įtampa, baime, nerimavimu, pavojaus laukimu – labai paplitęs jausmas.
Pandemija daug ką privertė palikti biurą ir atsisėsti namie prie kompiuterio. Darbas namuose turi privalumų, bet turi ir trūkumų – mažiau judama, daugiau sėdima, labiau užsidaroma savyje, kai kas pernelyg dažnai pradeda varstyti šaldytuvo duris. Pati pandemija yra stresinė situacija, sukelianti nerimą dėl ateities, todėl natūralu, kad pandemijos metu žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo sveikatai, sportui, treniruotės persikėlė į lauką, nes daugelyje šalių buvo uždaryti sporto klubai. Komentuodamas dėvimų įrenginių rinkos bumą apie tai kalba ir „Strategy Analytics“ direktorius Neilas Mawstonas.
Naujos funkcijos
2021 m. retas sportuojantis (nesvarbu ar jis bėgioja, ar važiuoja dviračiu, ar augina raumenis) savo treniruotę pradeda be išmaniojo laikrodžio ar apyrankės. Ir jam padeda ne tik laikrodis, bet ir atitinkamos sportui skirtos programėlės. 2021 metų išmanusis laikrodis sugeba kur kas daugiau nei prieš porą ar tris metus pagamintas jo pirmtakas. Net nedaug kainuojanti apyrankė padeda treniruotis, tačiau „Counterpoint Research“ surinkti duomenys rodo, kad šiais laikais pirkėjai dažniausiai renkasi brangius ir daug funkcijų turinčius laikrodžius.
Būtent tokių laikrodžių pardavimai labiausiai augo 2020 metais ir jie sudarė 44 proc. visų parduotų išmaniųjų laikrodžių, o štai pigiausių laikrodžių dalis pardavimuose siekė tik 17 proc. Tai suprantama – kiekvienas naujas modelis siūlo daugiau galimybių, gamintojai laikrodžiuose sumontuoja vis daugiau įvairios paskirties jutiklių, tad brangesnis laikrodis apie sveikatą pateikia kur kas daugiau duomenų. Be to, brangūs laikrodžiai yra itin patrauklaus dizaino.
Modernus laikrodis ne tik matuoja pulsą, skaičiuoja žingsnius, bet ir pats nustato, kokiu sportu užsiima žmogus: ar bėgioja, ar plaukioja baseine, ar važiuoja dviračiu. Pavyzdžiui, „Huawei“, turinti nuosavą operacinę sistemą „Harmony OS 2“, išleido naują išmanųjį laikrodį „Huawei Watch 3 Pro“, kurio duomenis apdoroja programėlė „Huawei sveikata“. Šis laikrodis gali atpažinti daugiau nei 100 fizinio aktyvumo rūšių, tarp jų yra 19 profesionalių rėžimų, tiek gryname ore, tiek treniruočių salėse, 85 individualūs rėžimai. Netolimoje ateityje „Huawei“ planuoja sukurti visą treniruočių ekosistemą, kurioje išmanusis laikrodis galės „bendrauti“ su išmaniais treniruokliais.
Didesnė motyvacija
Dažnai būnam, kad funkcijų, matavimų ir informacijos apdorojimo gausa gerokai mažina laikrodžio darbo trukmę, laikrodį tenka dažnai įkrauti. Vieni gamintojai šią problemą vis dar sprendžia, kiti sėkmingai ją išsprendė. Pavyzdžiui, pažangų energiją taupantį algoritmą naudojantis „Huawei Watch 3 Pro“ leidžia savo sveikatą ir treniruočių duomenis stebėti visą dieną. Vieną kartą įkrovus, išmaniuoju, o ne taupiuoju režimu dirbantis „Watch 3 Pro“, veiks 5 dienas.
Jei jau prakalbome naująjį „Huawei Watch 3 Pro“, tai reiktų paminėti vieną naują ir įdomią funkciją – nukritimo atpažinimą ir atitinkamą laikrodžio reakciją – nukritus šie laikrodžiai iš karto sureaguoja, aktyvina nelaimės režimą ir apie tai praneša numatytam kontaktui arba susisiekia su greitosios pagalbos tarnyba.
Nors gana daug duomenų fiksuoja ir telefonas, tačiau išmanusis laikrodis labiau motyvuoja sportuojančius. Gamintojai dažnai primena, kad laikrodis nėra sertifikuotas medicinos prietaisas, bet surenkami duomenys yra gana tikslūs, o kai juos apdoroja ir rezultatus parodo specialios programėlės, jie tampa motyvuojančia statistika.
Programėlės analizuoja treniruotes, parodo klaidas, rekomenduoja optimalų treniruotės intensyvumą, galų gale, praneša tai, kas daugeliui rūpi – kiek pavyko sudeginti kilokalorijų. Tik viską reikia vertinti kritiškai: 2020 m. Danijoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad kai kurie žmonės pradeda nerimauti, jei jų sporto programėlių pateikiama statistika neatitinka lūkesčių. Dar kitiems nerimas kyla tik dėl to, kad nepavyksta kasdien nueiti rekomenduojamų 10 000 žingsnių.
O kas toliau?
JAV Purdue universiteto biomedicinos inžinerijos padalinio profesoriaus Craigo Georgeno ir jo komandos atlikti tyrimai rodo, jog moderniausių laikrodžių jutikliai gali padėti nustatyti kai kurias ligas. Pasak Georgeno, „Išmanusis laikrodis jums nepraneš tiesiogiai, kad užsikrėtėte COVID – 19 virusu, tačiau jo duomenys gali jus informuoti, kad kažkas negerai, kad laikas testuotis“. Craigas Georgenas, tyręs užsikrėtusiųjų COVID – 19 virusu išmaniųjų laikrodžių surinktus duomenis teigia, kad 80 proc. atvejų, dar prieš pasirodant pirmiems šios ligos simptomams, išmanieji laikrodžiai užfiksuodavo pulso, miego kokybės, judėjimo pobūdžio pokyčius. Pasak mokslininko, galima sukurti įvarius algoritmus, kurie apdoroję išmaniojo laikrodžio duomenis, perspėtų apie vienos ar kitos konkrečios ligos grėsmę ir pasiūlytų žmogui išsitirti.
Taigi prognozuojama, kad ateities išmanieji laikrodžiai bus ne tik asmeniniai treneriai, kokiais jau yra dabar, bet ir asmeniniai diagnostikai. Ir įvertinus tai, kad:
* išmanieji laikrodžiai niekada nevėluoja,
* viename korpuse galima turėti šimtus laikrodžių dizainų,
* gali tapti namų valdymo centru,
* padeda atsikratyti priklausomybės nuo telefono,
negalima nesutikti su prognozėmis, kad išmaniųjų laikrodžių laukia labai įdomi ateitis. Bet su tokia funkcijų gausa ir dabartis labai įdomi.
