Jei kieno nors kūno temperatūra pakyla aukščiau, „pagrindinė organizmo reakcija į šilumą yra bandymas jos atsikratyti“, – aiškina Jonathanas Sametas. Jis yra Kolorado visuomenės sveikatos mokyklos Auroroje dekanas. Kad atsikratytų šilumos pertekliaus, odos kraujagyslės išsiplečia. Tuo pačiu metu širdis pradeda plakti greičiau. Tai skatina kraujo tekėjimą link odos paviršiaus, kur kraujas gali išskirti šilumą ir atvėsti. Tuo tarpu odai atvėsinti prasideda prakaitavimas.
Prisitaikymo riba
Kai žmonės kartais patiria aukštą temperatūrą, jų organizmas gali geriau šalinti perteklinę šilumą. Štai kodėl žmogus gali persikelti iš šaltos Minesotos į garuojančią Floridą ir priprasti prie didesnio karščio ir drėgmės.
Tačiau yra riba, iki kurios kūnas gali prisitaikyti. Ši riba priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, taip pat nuo lauko temperatūros ir drėgmės. Jei lauke karščiau nei kūne, kraujas ties oda neišskiria šilumos. O jei drėgmė didelė, prakaitavimas odos neatvėsins.
Taip yra todėl, kad prakaitas negali išgaruoti. 2008 m. du mokslininkai teigė, kad žmonės negali gerai atvėsti, jei ilgą laiką praleidžia esant aukštesnei nei 35° C drėgnojo kūno temperatūrai (drėgnojo kūno temperatūra – tai matavimai, kuriuos atliekant atsižvelgiama į karštį, drėgmę ir kitus veiksnius).
Jei organizmas turi nuolat kovoti su karščiu be pertraukos, jis nusilpsta. Žmonės gali patirti karščio išsekimą, kuris sukelia silpnumą, galvos svaigimą ir pykinimą. Jei žmogus vis tiek neatsivėsina, gali ištikti šilumos smūgis. Tai signalizuoja, kad sutriko organizmo gebėjimas reguliuoti karštį. Dėl to kūno temperatūra gali pakilti iki 40 °C. Šilumos smūgis gali sukelti traukulius, konvulsijas arba komą. Negydant gali ištikti mirtis.
Vienus veikia stipriau
Niekas nėra apsaugotas nuo karščio. Tačiau kai kurias žmonių grupes karštis veikia stipriau nei kitas. Pagyvenę žmonės laikomi pažeidžiamiausiais. Viena iš priežasčių yra ta, kad jie turi mažiau prakaito liaukų. Tačiau jų organizmas taip pat lėčiau reaguoja į kylančią temperatūrą. Rizika kyla ir vaikams, nes jų gebėjimas reguliuoti šilumą dar nėra visiškai susiformavęs. Nėščios moterys gali patirti sunkumų dėl vaisiaus organizmui keliamų reikalavimų.
Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, širdies ligomis ir nutukimu, taip pat gali patirti sunkumų atvėsindami savo kūną.
Daugeliui žmonių karštis yra labiau erzinantis nei keliantis grėsmę. Tačiau klimato kaita, ekstremalus karštis ir žmonių sveikata yra susiję. Kylant temperatūrai Žemėje, ekstremalių karščio bangų tikriausiai daugės, todėl pavojus kils vis didesniam žmonių skaičiui.
