„Chang’e 5“ į Mėnulį nuskriejo po to, kai jo pirmtakas, „Chang’e 4“ ten nutūpė 2019 metų sausio mėnesį ir sėkmingai įvykdė keletą technologiškai labai sudėtingų užduočių. Pavyzdžiui, buvo paimta uolienų mėginių ne tik nuo Mėnulio paviršiaus, bet ir beveik dviejų metrų gylyje, atliktos automatizuotos mėginių surinkimo ir hermetizavimo operacijos, be to, aparatui reikėjo pakilti nuo Mėnulio paviršiaus ir susijungti su erdvėlaiviu, skriejančiu orbitoje 200 kilometrų aukštyje (tai buvo sėkmingai atlikta).
Plėtoti savo veiklą Mėnulyje Kinijai yra gyvybiškai svarbu pagal šios šalies „kosminės galybės“ sampratą. Šią koncepciją galima apibrėžti kaip sugebėjimą įtikinti ar priversti kitas šalis kosmose elgtis taip, kad tai būtų naudinga tokią galią turinčiai valstybei.
Kosminės galybės elementai – tai gebėjimas pademonstruoti savo aktyvumą kosmose, savarankiškai paleisti aparatus į, pavyzdžiui, Mėnulio orbitą ir už jos ribų, gebėjimas projektuoti bei palaikyti karybai skirtus kosminius aparatus ir operacijas bei gebėjimas patekti į svarbias kosmoso zonas, įskaitant Mėnulį ir Lagranžo taškus.
Kinijai Mėnulis yra pirmoji stotelė, arba bazė, leidžianti šiai šaliai tapti tikrai kosmine valstybe, taip sustiprinant savo pažangios, šiuolaikiškos šalies įvaizdį, įtvirtinti ideologinį pranašumą ir pademonstruoti techninę pažangą. Galima išskirti tris pagrindines priežastis, kodėl Kinijai taip rūpi pasiekti Mėnulį.
