Kol pasaulis svarsto, kaip galėjo įvykti „EgyptAir“ lainerio, skridusio iš Prancūzijos į Egiptą, katastrofa, trumpai prisiminkime, kokių incidentų yra nutikę Lietuvos padangėje. Ir pagerbkime žuvusius aviakatastrofoje 1973 m., kai sudužo vadinamasis „Lietuvos gydytojų lėktuvas“.
Lėktuvo amžius neturi reikšmės, o stichija gali tapti aviakatastrofos priežastimi
Ne kartą 15min kalbintas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sakė, kad lėktuvų katastrofoms įtakos gali turėti ir stichija. bet tai nėra taisyklė: „Katastrofos įvyksta per audras. Lietus saugiam skrydžiui didelės įtakos neturi. Yra buvę atvejų, kai lėktuvai krito net tuomet, kai oro sąlygos buvo puikios – dangus giedras.“
A.Šumskas teigia, kad saugos diržais keleiviams derėtų būti prisisegus ne tik lėktuvo pakilimo ar nusileidimo metu: „Žmonės žūdavo net todėl, jog salone būdavo neprisisegę saugos diržų. Ne veltui sakoma, kad prisisegus reikia būti viso skrydžio metu. Tą aš ir darau, o daugelis to nesuvokia. Ne visada galima numatyti, kada jų prireiks. Tarkim, išskrendant dangus yra giedras, o skrendant lėktuvas gali patekti į blaškymo zoną. Juk diržas netrukdo.“
Skrydžio saugumas priklauso ir nuo saugos diržų.
Skrydžio saugumas priklauso ir nuo daugelio kitų dalykų. Žmonės dažnai mano, kad saugiau skristi naujesniu lėktuvu, jog katastrofos priežastimi neretai tampa orlaivių amžius. Tačiau, anot A.Šumsko, lėktuvo amžius įtakos neturi.
„Lėktuvas yra arba techniškai tvarkingas, arba netvarkingas. Net ir senas lėktuvas, jei jis yra tinkamai prižiūrėtas, yra saugus. Tarkim, Jungtinėse Amerikos Valstijose skraido lėktuvai, kurie skraidė dar karo metais. Taigi amžius tiesioginės įtakos neturi, tiesioginę įtaką daro lėktuvo techninė priežiūra“, – mano A.Šumskas.
„Pasaulinė statistika rodo, kad apie 70 procentų visų katastrofų įvyksta kylant, leidžiantis žemyn ir tupiant. Tai trys pavojingiausios skrydžio fazės. Tik likę 30 proc. nelaimių įvyksta tada, kai lėktuvas – ore“, – teigė ekspertas.
70 procentų visų katastrofų įvyksta kylant, leidžiantis žemyn ir tupiant.
Techniškai netvarkingo lėktuvo gedimai paaiškėja jam kylant, tam neturi reikšmės lėktuvo markė. Nors švedų "Saab" markės lėktuvuose neretai pasigirsta pavojaus signalai, tačiau A.Šumskas teigia, jog, nepaisant to, šio tipo orlaiviai yra vieni saugiausių pasaulyje. Jie neretai lyginami su žymiaisiais "Boeing" orlaiviais.
Skaudi nelaimė nusinešė garsių gydytojų gyvybes
Skaudžiausia nelaime Lietuvos civilinės aviacijos istorijoje laikoma lėktuvo Tu-124 katastrofa, įvykusi 1973 m. gruodžio 16 d. 19.10 val. Volokolamsko rajone, netoli Karačiarovo kaimo. Ji taip ir vadinama – „Gydytojų lėktuvo“ katastrofa.
Tąkart likus 100 kilometrų iki Maskvos lietuvių lėktuvas smigo į žemę. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai, tarp kurių – keturi garsūs lietuvių pediatrai. Gydytojai skrido į sąjunginę pediatrų konferenciją Charkove. Tačiau drėbė šlabdriba, lėktuvas į Charkovą neskrido, todėl gydytojai keliavo per Maskvą. Likimo ironija: skrydžio išvakarėse dalis konferencijos dalyvių Panevėžyje, J.Miltinio teatre, žiūrėjo spektaklį „Mirties šokis“...
Skrydžio išvakarėse dalis konferencijos dalyvių Panevėžyje, J.Miltinio teatre, žiūrėjo spektaklį „Mirties šokis“...
Šioje aviakatastrofoje žuvo keturi žymiausi Lietuvos pediatrai: doc. Petras Baublys, Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros vedėja prof. Liudmila Steponaitienė, doc. Raimondas Lučinskas ir ministerijos vyriausioji pediatrė Ona Surplienė. Taip pat stiuardesė Marija Krikova, tespėjusi paskraidyti metus. Antrajam pilotui Eugenijui Karnilai tebuvo 31-eri.
Tragiškas likimas ištiko ir zuikiu su įgula skridusį Ivaną Zinovjevą: aplankęs šeimą jis skubėjo grįžti į Uljanovską, kur aukštajame skraidymų mokymo centre mokėsi pilotuoti lėktuvą Tu-134. Tik po katastrofos, „nupirkus“ bilietą atgaline data, jis pakliuvo į oficialų žuvusių keleivių sąrašą.
Konteineriai su keleivių liekanomis buvo nuvežti į Maskvos krematoriumą. Mirusiųjų kūnai kremuoti gruodžio 21 d. 2 val. nakties. Mirties priežastis, kaip rašoma P.Baublio mirties liudijime, daugybinis kūno pažeidimas. Lėktuvo vadas Stepanas Boiko palaidotas Lvove, bortmechanikas Juno Šamajevas – Baku. Ekipažas – E.Karnila, stiuardesė, šturmanas Juozas Časas, I.Zinovjevas ir Aleksandras Krestjaninovas – atgulė Rokantiškių kapinėse Vilniuje. Gydytojai – Antakalnio karių kapinėse. O.Surplienė – Rokantiškėse.
Istorinis pilotų pokalbio įrašas
15min.lt pavyko gauti šios istorinės katastrofos garso įrašą. Kartais jis naudojamas mokymo tikslais, aiškinant pilotams, kaip elgtis avarinėje situacijoje. Šiame garso įrašė aiškiai girdimas oro uosto dispečerio pokalbis su pikiruojančio (staigiai krentančio žemyn) lėktuvo pilotais, iš paskutiniųjų besistengiančiais ištraukti vairą ir išlyginti lėktuvą.
A.Šumskas taip aiškino šios avarijos priežastis: „1973 metais lėktuvas nukrito dėl techninių priežasčių. Skrydžio metu aukštumos vairo trimeris persijungė į vertikalią padėtį. Ir lėktuvas pradėjo staigiai kristi“.
Skrydžio metu kinta lėktuvo svorio centras ir pilotas privalo išlaikyti orlaivį horizontalioje padėtyje. Tada jam nuolat tenka stumti arba traukti vairalazdę. Tam, kad lakūnui nereikėtų nuolat būti įsiręžus, prie tada į Maskvą skridusio orlaivio Tu-124 aukštumos vairo buvo įmontuotas specialus trimeris, valdomas mechaniškai arba elektriniu varikliu.
Katastrofą tyrusi komisija nustatė, kad, įsijungus elektriniam varikliui, buvo nureguliuotas trimeris, todėl lėktuvas ėmė pikiruoti.
Vėliau katastrofą tyrusi komisija nustatė, kad, įsijungus elektriniam varikliui, buvo nureguliuotas trimeris, todėl lėktuvas ėmė pikiruoti. Viskas vyko naktį, aviahorizontu vadinamas prietaisas, rodantis lėktuvo padėtį, pilotažui nebuvo pritaikytas. Lėktuvą tarsi pagavo milžiniška jėga. Pilotai suprato, kad orlaivis krinta žemyn ir įsiręžę traukė vairalazdę. Maždaug dviejų kilometrų aukštyje jiems pavyko sustabdyti kritimą. Tačiau naktį jie negalėjo pamatyti tikrojo horizonto. Vos supratę, kad lėktuvą pavyko suvaldyti ir jis kyla, pilotai vairalazdę paleido, tada lėktuvas vėl smigo į žemę.
Nors sistema buvo pakeista, tačiau 1977 m. Lvove sudužo dar vienas lėktuvas Tu-124. Orlaiviui kylant rūke sustojo vienas variklis. Pilotai surizikavo ir bandė kilti, kad galėtų apsukti lėktuvą ir jį nutupdyti, tačiau to padaryti nepavyko – orlaivis sudužo. Tais metais Tu-124 skrydžiai buvo nutraukti.
