Vis tik Lietuvą 5G lenktynėse keleriais metais jau lenkia ne tik didžiosios valstybės, bet ir kaimyninė Latvija. Kas nutiko?
„Kol Lietuvoje dar tik ruošiamasi 5G ryšio startui, Latvijoje penktos kartos bevielio ryšio tinklai jau veikia dar nuo 2019 m. vasaros. Tiesa, dar ne visoje Latvijos teritorijoje, bet 5G ryšys komerciniais įrenginiais – veikia. Lietuvai naujos ryšio technologijos startą stabdo elektroninių ryšių išteklių trūkumas, kurį Latvija sėkmingai išsprendė dar pernai“, – aiškina Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.
Trukdo dažnių trūkumas
5G yra penktos kartos bevielio ryšio technologija, kuri leis didelius duomenų srautus perduoti gerokai greičiau ir lengviau nei iki šiol – galime tikėtis iki 100 kartų didesnio greičio nei šiandien naudojamame 4G tinkle. Ji taip pat paskatins daiktų interneto plėtrą ir platesnes jo panaudojimo galimybes bei leis prie tinklo prisijungti didesniam skaičiui vartotojų.
Vis tik tam, kad galėtume Lietuvoje išnaudoti visą šį 5G potencialą, pirmiausia reikia turėti daugiau dažnių, o jų šalyje labai trūksta. Radijo dažniai 3,5 GHz juostoje reikalingi būtent 5G ryšio tinklams diegti.
„Dažnių aukciono laukiame jau seniai. Tokią situaciją iš dalies lėmė tai, kad naujai technologijai reikalingas 3,5 GHz radijo dažnių juostas iki šiol naudoja Rusija ir Baltarusija. Šią problemą įgyvendinus aukcioną tikimasi išspręsti šių metų pabaigoje ir 2021-aisiais jau suteikti pirmiesiems vartotojams galimybes prisijungti prie 5G tinklo“, – pasakoja „Bitės“ technologijų vadovas.
Eksperto teigimu, Latvijoje analogiška dažnių problema jau išspręsta dar 2019 metais.
Dažnių dalybos pradėtos prieš 2 metus
Lietuva mobiliojo ryšio sparta kaimyninę Latviją lenkia net 33 proc., rodo interneto greičio matavimo lyderės „Ookla“ duomenys. Taip pat mobiliuoju ryšiu esame padengę daugiau šalies teritorijos ir turime gerokai konkurencingesnę telekomunikacijų rinką.
Jeigu šalis prieš kelerius metus ir būtų išsprendusi dažnių problemą, šiandien greičiausiai būtume lygiaverčiai ar net geresni rinkos žaidėjai už kaimyninę Latviją.
Latvijoje pirmieji dažnių aukcionai pradėti prieš dvejus metus, o praėjusias metais „Bitė Latvija“ jau atidarė porą 5G ryšio stočių Rygoje. Naująją technologiją kaimyninėje šalyje padėjo diegti ir Lietuvos inžinieriai.
„Kol kas neturėdami galimybės statyti 5G ryšio tinklo stočių Lietuvoje, mūsų inžinieriai patirties sėmėsi labai artimoje rinkoje. Todėl ateityje diegdami naująją technologiją savo šalyje, specialistai jau turės praktinės patirties ir procesas bus daug greitesnis bei sklandesnis“, – paaiškina G. Butėnas.
Įrenginių stygius
Vis tik 5G pritaikomumas priklauso ir nuo to, kiek vartotojų iš tiesų turi naujos technologijos kartą palaikančius įrenginius. Nors techninės galimybės 5G veikimui jau egzistuoja, bet jei paslauga Lietuvoje taptų prieinama šiandien, ja galėtų pasinaudoti nedaugelis.
„Šiandien 5G ryšį palaikančių telefonų – nedaug, todėl kai jis bus imtas taikyti Lietuvoje, naująja technologija masiškai žmonės naudotis nepradės – gali neturėti tam reikiamo įrenginio. Tiesa, rinka nestovi vietoje ir naująjį ryšį palaikančių mobiliųjų telefonų gaminama vis daugiau. Savo modelius rinkai jau pateikė tokie gamintojai kaip „Samsung“, „Huawei“, „OnePlus“, taip pat šią technologiją palaikys ir netrukus prekybą pasieksiantis naujasis „iPhone 12” modelis”, – sako „Bitės“ technologijų vadovas.
Vis tik, kad 5G ryšys veiktų, tik palaikančio įrenginio neužtenka. Būtina atlikti ir sertifikavimo procedūrą, kuri paprastai užtrunka iki pusės metų ir ilgiau. Čia taip pat gerokai atsiliekame nuo kaimynų – Latvijoje sertifikavimo procesai jau pajudėję. Lietuvoje procesas dar neprasidėjęs, nes išmaniųjų telefonų gamintojai nepradeda procedūrų šalyje, kur 5G ryšio tinklas dar neveikia.
Lenktynėse nusileidžiame ne visiems
Lietuva, lyginant su Baltijos šalimis, atsilieka tik nuo Latvijos – su Estija esame labai panašioje situacijoje. 5G svarbių radijo dažnių (3,5 GHz) aukcionas tiek Lietuvoje, tiek Estijoje turėtų įvykti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
„Svarbu paminėti, kad Lietuva pagal šalies padengimą mobiliuoju ryšiu, visuomet buvo viena pasaulinių lyderių ir tikėtina, jog šią poziciją vertinant 5G integraciją išlaikysime. Vis tik gana mažas gyventojų tankis bei sąlyginai mažas sunkiosios pramonės įmonių skaičius leidžia spėti, kad Lietuva itin sparčiu ryšiu bus padengta jau iki 2023 metų“, – teigia G. Butėnas.
Anot jo, žvelgiant globaliai, Europa bendrose 5G varžybose atsilieka praktiškai nuo viso pasaulio, mat su panašiomis dažnių problemomis susiduria daugelio Europos šalių operatoriai. Vis tik Europos sąjunga į 5G tinklo vystymą planuoja investuoti apie 3 mlrd. eurų, nes puikiai supranta, kad pralaimėjus technologines lenktynes su Azijos ir Amerikos žemynų šalimis, išlaikyti ekonominę gerovę, prie kurios europiečiai taip įpratę, bus labai sudėtinga.
Paspartins ekonomikos augimą
Naujos kartos mobiliojo 5G ryšio technologija iki 2030 m. prie pasaulio BVP pridės daugiau nei 6,7 trilijonus eurų (o tai beveik 60 proc. daugiau nei JAV metinis biudžetas), rodo telekomunikacijų kompanijos „Nokia“ atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas parodė, kad koronavirusas paspartino vidutinės trukmės ir ilgalaikes investicijas į 5G ryšio plėtrą. Naująją technologiją vystančios bendrovės buvo vienintelės, kurios pandemijos metu net 10 proc. padidino savo produktyvumą.
Pasak „Nokios“, per artimiausius penkerius metus net 72 proc. didžiųjų pasaulio įmonių, veikiančių Australijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose investuos į 5G plėtrą. Nors daugelis jų jau turi pasiruošę 5G ryšio strategiją, vos 15 proc. šiuo metu vysto technologiją, kai 29 proc. per artimiausius trejus metus išvis neplanuoja jokių investicijų.
Pagrindinės tyrimo metu paaiškėjusios priežastys: ekosistemos prieinamumas (ypač nuo miesto centro nutolusiose vietovėse) (28 proc.), žinių apie 5G ryšio naudą (17 proc.) ar lėšų trūkumas (22 proc.). Kitiems verslams 5G ryšio technologijos diegimas nėra pagrindinis prioritetas (15 proc.), kiti – baiminasi dėl saugumo (34 proc.).
