Kodėl lėktuvų padangos beveik niekada nesprogsta?

Užmiesčio keliuose neretai matome besimėtančias vilkikų padangų nuoplaišas. O štai ar kada nors teko matyti suplyšusios lėktuvo padangos liekanas? Ar teko apie tai kur nors skaityti, matyti sprogstančių lėktuvo padangų incidentų? Juk orlaiviai sveria dešimtis, o gal ir šimtus kartų daugiau už vilkikus.
Pirmasis „Ukraine International Airlines“ lektuvas Palangos oro uoste
Pirmasis „Ukraine International Airlines“ lektuvas Palangos oro uoste / Oro uosto nuotr.

O ir greitis, kuriuo lėktuvo padanga trenkiasi į nusileidimo taką, neretai viršija 300-400 km/val. Ir vis dėlto jos praktiškai nesprogsta. Kodėl?

Viena pagrindinių priežasčių – lėktuvų padangos yra itin kietai pripūstos. Wired.com duomenimis, apie 6 kartus kiečiau už automobilio padangas. Taigi, apie 13 „barų“ (atmosferos slėgių). Kaip tik didžiulis orlaivių padangų slėgis ir suteikia joms tvirtumo.

Lėktuvų padangos gaminamos iš panašių medžiagų į automobilines, tačiau turi kur kas didesnį sluoksnų skaičių. Daugiasluoksnis karkasas nulemia galimybes atlaikyti padangai didesnį slėgį, o kartu su juo – smarkesnius smūgius į nusileidimo tako dangą.

Aviacijos taisyklėse numatoma, kad orlaivio padangos turi mažiausiai 3 sekundes išlaikyti slėgį, keturis kartus didesnį už padangos viduje esantį oro slėgį. Tvirčiausios padangos be vargo atlaiko ir smūgį į nusileidimo taką 460 km/val. greičiu.

„Susprogdinti lėktuvo padangą slėgiu arba smūgiu į nusileidimo tako dangą yra beveik neįmanoma, – įsitikinęs Michelin orlaiviams skirtų padangų testavimo inžinierius Lee Bartholomewas. – O tais retais atvejais, kai lėktuvo padanga per kietai pripūsta ar patiria per didelį slėgį, pirmiau už padangą neatlaiko ir deformuojasi ratlankis.“

Gana paprastas lėktuvų padangų protektoriaus raštas (dažniausiai tai – tiesiog išilginiai, tiesūs grioveliai) skirti visų pirma akvaplanavimo efekto eliminavimui. O padangą sustiprinantis kordas leidžia komercinių orlaivių padangoms trenktis į nusileidimo taką didžiuliu greičiu ir kurį laiką brūžintis į jį. Štai kodėl lėktuvo ratams palietus tako paviršių pirma pasirodo dūmai – ratai paprasčiausiai nespėja suktis taip greitai, ir pirmąsias akimirkas lėktuvo padangos čiuožia nusileidimo tako asfaltu ar betonu.

Beje, tie reti atvejai, kai padangos vis dėlto neatlaiko, siejami kaip tik su tomis brūžinimosi į asfaltą akimirkomis, kai padangos, užuot riedėjusios, čiuožia. Šiaip ar taip, komercinių orlaivių padangos tarnauja apie 500 nusileidimų – tada reikia restauruoti. Lėktuvų padangą nevalia restauruoti daugiau kaip 7 kartus.

Žinoma, vis dėlto kartais sprogsta ir lėktuvų padangos. Dažniausiai dėl to, kad būna per minkštai pripūstos. Tačiau didžiųjų lainerių važiuoklę sudaro daugiau nei 20 padangų, tad jei kuri neatlaiko, lėktuvo stabilumui ant nusileidimo tako įtakos tai turi nedaug.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų