Biologinė įvairovė
Dvi pagrindinės priežastys yra biologinės, portalui „Live Science“ sakė Pietų Danijos universiteto demografijos docentė Virginija Zarulli. Pirmoji priežastis susijusi su lytinių hormonų skirtumais, bent jau cislyčių (žmonių, kurių lytinė tapatybė atitinka biologinę lytį, kuri jiems buvo priskirta gimstant). Cisgender moterys gamina daugiau estrogenų ir mažiau testosterono nei cisgender vyrai. Estrogenai apsaugo nuo įvairių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, teigiama 2017 m. žurnale „Biology of Sex Differences“ paskelbtame tyrime.
Kita vertus, didelis testosterono kiekis siejamas su padidėjusia kai kurių ligų, pavyzdžiui, endometriumo ir krūties vėžio moterims ir prostatos vėžio vyrams, rizika. Testosteronas taip pat siejamas su rizikingu elgesiu ir didesniu agresyvumu, o tai gali padidinti riziką mirti jaunesniame amžiuje, teigė V.Zarulli.
Taip pat yra ir genetinis komponentas. Žmonės turi dvi lytines chromosomas: cis lyties moterys turi dvi X chromosomas, o cis vyrai – X ir Y. „Jei apie tai pagalvojate, Y chromosoma yra X chromosoma su trūkstama koja. Jai trūksta genetinės medžiagos,“ – sakė V.Zarulli. „Moterys turi šią dvigubą X chromosomą – papildomą genetinę medžiagą, kuri leidžia joms, pavyzdžiui, turėti atsarginį planą, jei vienoje iš dviejų X chromosomų yra bloga mutacija. Kita X vis tiek gali leisti joms gyventi“. Taip yra sergant tokiomis ligomis, kaip hemofilija – kraujavimo sutrikimas, ir Diušeno raumenų distrofija, dėl kurios palaipsniui silpnėja raumenys.
Remiantis 2003 m. žurnale „Population and Development Review“ paskelbtais daugiau kaip 11 000 Bavarijos katalikų vienuolių ir vienuolių, gyvenusių 1890-1995 m., atlikto tyrimo duomenimis, šis biologinis pranašumas moterims jaunystėje vidutiniškai suteikia šiek tiek mažiau nei metais ilgesnę gyvenimo trukmę, palyginti su vyrais. Griežtoje religinėje aplinkoje vyrų ir moterų gyvenimo būdas yra panašus, abi lytys vengia rizikingo elgesio, todėl jų ilgaamžiškumo skirtumas tikriausiai yra biologinis.
Socialinių veiksnių įtaka
Vidutiniškai moterys gyvena ketveriais ar penkeriais metais ilgiau nei vyrai. Taigi kas lemia likusį jų išgyvenamumo pranašumą?
Pasak mokslininkės, didelį vaidmenį atlieka socialiniai veiksniai. CDC duomenimis, vyrai yra linkę dažniau rūkyti cigaretes ir gerti alkoholį nei moterys, taip pat vyrai beveik dvigubai dažniau girtauja ir dažniau vartojo alkoholį.
Vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas ne visada buvo toks didelis kaip dabar. Išsamūs mirtingumo duomenys rodo, kad maždaug iki XX a. pradžios moterys nuolat gyveno ilgiau už vyrus, teigiama Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro ataskaitoje. Iki tol siautėjo infekcinės ligos, nuo kurių abi lytys nukentėjo vienodai. Be to, moterys dažnai mirdavo gimdymo metu.
