Pagal dabartines sąlygas, kurias NASA nustatė 1989 m., astronauto karjeros efektyviųjų dozių riba yra pagrįsta ne didesne kaip 3 proc. mirtingumo nuo vėžio rizika. Ši rizika vertinama pagal slankiąją skalę, pagrįstą amžiumi ir lytimi, nuo žemutinės karjeros ribos, kuri yra 180 milisivertų (mSv) radiacijos 30 metų moteriai, iki viršutinės karjeros ribos, kuri yra 700 mSv 60 metų vyrui, rašo „Live Science“.
Taigi kodėl moterims astronautėms nustatyta mažesnė karjeros apšvitos riba nei vyrams astronautams?
Pasak R.Juliano Prestono, JAV Aplinkos apsaugos agentūros Radiacinės saugos skyriaus specialaus vyriausybinio darbuotojo, NASA žemesnė radiacijos riba moterims astronautėms buvo nustatyta remiantis tokia išvada: kai moterys ir vyrai panašų laiką veikiami aukšto lygio radiacijos, moterų rizika susirgti plaučių vėžiu yra daugiau nei dvigubai didesnė, palyginus su vyrais.
„Apskritai buvo manoma – daugiausia remiantis išgyvenusiais po atominių bombų sprogimo Japonijoje – kad, ypač plaučių vėžio atveju, moterys buvo jautresnės jonizuojančiajai spinduliuotei nei vyrai“, – „Live Science“ sakė R.J.Prestonas.
Šios gairės turėjo realių pasekmių karjerai. 2018 m. buvusi NASA astronautų korpuso vadovė Peggy Whitson, viešai išreiškusi nepasitenkinimą dėl radiacijos apribojimų moterims astronautėms, turėjo išeiti į pensiją, kai būdama 57 metų amžiaus pasiekė savo karjeros radiacijos ribą.
Tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu NASA radiacijos ribos bus pakeistos.
2021 m. NASA paprašė Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos suburtos ekspertų grupės įvertinti kosmoso agentūros planą pakeisti karjeros radiacijos ribą iki 600 mSv visiems įvairaus amžiaus astronautams. NASA šią ribą nustatė taikydama agentūros vėžio rizikos modelį jautriausiems asmenims – ankstyvosios karjeros moterims.
Ši 600 mSv dozė atitinka apšvitą, kurią astronautas gautų per keturias šešių mėnesių ekspedicijas TKS. Palyginimui: NASA duomenimis, vidutinė metinė radiacijos dozė, kurią gauna žmogus Žemėje, yra apie 3,6 mSv, o TKS – 300 mSv per metus.
Naujoji riba sumažintų dozę kai kurioms vyrų grupėms, ypač vyresnio amžiaus.
NASA pasiūlytame plane numatyta, kad ilgesnėms misijoms, pavyzdžiui, galimai kelionei į Marsą, kurios metu astronautai gautų maždaug 900 mSv apšvitos dozę, apšvitos riba nebus taikoma. Tačiau ši dozė greičiausiai bus mažesnė už 1000 mSv karjeros apšvitos ribas, kurias šiuo metu savo astronautams taiko Europos, Kanados ir Rusijos kosmoso agentūros.
