„Aš puikiai prisimenu vieną „Facebook“ pranešimą. Tai buvo mano draugo penkerių metų dukra Kate (vardas pakeistas), stovinti lauke šalia namo. Ji vilkėjo šviesiai geltoną maudymosi kostiumėlį. Už jos nugaros ant durų buvo aiškiai matomas gatvės pavadinimas ir namo numeris. Antraštė po nuotrauka buvo tokia: „Kaip ir kasmet, važiuojame į paplūdimį atšvęsti Darbo dieną“, o po nuotrauka buvo daugiau nei 50 „patinka“ ir komentarų iš draugų. Tarp jų – nemažai žmonių, kurių Kate mama išvis nepažinojo“, – rašo autorė.
Nuotrauka buvo įkelta į „Facebook“ albumą, kuriame buvo 114 kitų Kate kadrų: ką tik išmaudyta mergaitė gimimo dieną, bučiuojanti savo labradorą, besisupanti ant sūpynių... Tačiau taip pat tame albume buvo jos nuotraukos vonioje ir nejaukus momentas, pozuojant apsivilkus motinos nėriniuotą rožinę liemenėlę.
„Aš visiškai suprantu jos tėvų norą įamžinti kiekvieną Kate akimirką, nes ankstyvoji vaikystė labai trumpa. Bet aš taip pat suprantu, kad visos tos nuotraukos paveiks Kate, kai ji bus suaugusi, ir kad bus ir daugiau pasekmių dėl to, kad vos gimę vaikai perkeliami į skaitmeninę erdvę“, – toliau samprotauja autorė.
Praėjusią savaitę „Facebook“ dar kartą atnaujino privatumo nustatymus. Viena dalis tokia: „Mes siūlome, kad jūsų draugas galėtų jus pažymėti nuotraukoje, nuskaičius jūsų veidą ir palyginus su informacija, kurią mes surenkame iš jūsų profilio ir kitų nuotraukų, kuriose esate pažymėti.“ Iš esmės tai reiškia, kad su kiekviena įkelta nuotrauka Kate tėvai nesąmoningai padeda „Facebook“ sujungti skaitmeninius ir realius pasaulius. Algoritmai analizuos Kate pagal nuotraukas ir skelbimus ant sienos, draugus bei nuorodas ir taip, laikui bėgant, bus nustatytas Kate labiausiai tikėtinas aplinkos ratas.
Problema yra ta, kad „Facebook“ yra tik vienas iš tokių puslapių. Su kiekvienu būsenos atnaujinimu, „YouTube“ vaizdo įrašais ir gimtadienio tinklaraštyje, Kate tėvai nepalieka nė kruopelės mergaitės anonimiškumo.
Algoritmai analizuos Kate pagal nuotraukas ir skelbimus ant sienos, draugus bei nuorodas ir taip, laikui bėgant, bus nustatytas Kate labiausiai tikėtinas aplinkos ratas.
Tai neabejotinai turės įtakos Kate ateičiai. Brendimo laikotarpis ir taip sunkus. Kam viešinti šimtus gėdingų, paieškai prieinamų nuotraukų? Jei Kate motina, tarkime, viešai skelbiasi apie neigiamą jos ir tėvo patirtį, mergaitei ateityje tai gali pakenkti, bandant patekti į gerą koledžą.
„Mes žinome, kad patariamąjį balsą dėl priėmimo į koledžą turintys žmonės peržiūrinėja „Facebook“ profilius ir daug kitų svetainių, prieš priimdami sprendimą“, – rašo Amy Webb.
Dar viena problema Kate gali lydėti iki pat to laiko, kai ji sulauks pilnametystės. Myriad programos, interneto svetainės ir nešiojamos technologijos remiasi veido atpažinimo sistema, be to, pradedama kurti ir biologinio atpažinimo technologija. 2011 metais įsilaužėlių grupė sukūrė programėlę mobiliajam telefonui, kuri nuskaitydavo veidą ir iškart parodydavo vardą bei pagrindinius biografijos duomenis. Kūrėjai veido atpažinimą pritaikė ir „API Google“ akiniams. „Google“ tebedraudžia veidą atpažinančias programėles, tačiau negali sustabdyti neoficialiųjų. Pastarosios labai vertingos, nes parodo tikslią informaciją apie žmogų, su kuriuo bendraujame.
Paprasčiausias būdas to išvengti yra nekurti skaitmeninio turinio apie savo vaikus. Kate tėvai įkėlė ne vieną ar dvi nuotraukas – jie sukūrė tikrą duomenų lobyną, kuris leis algoritmams kaupti ir jungti informaciją apie ją. Bet koks Kate anonimiškumas baigėsi paviešinus baleto pamokos vaizdo įrašą „Youtube“ svetainėje.
