Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl pasaulis turėtų bijoti Kinijos kvantinio radaro?

Kinijos korporacija CETC paskelbė sukūrusi naują kvantinį radarą, kuriuo galima aptikti mažus oro taikinius už 100 km, praneša "South China Morning Post". Rugpjūtį stotyje jau atlikti pirmieji bandymai. Jie buvo sėkmingi. Kada planuojama užbaigti naujojo radaro kūrimą ir panaudoti jį kariuomenėje, nepatikslinama.
Naikintuvas „F-22 Raptor“
Naikintuvas „F-22 Raptor“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Šiuolaikiniais radiolokatoriais galima aptikti kuo įvairiausius objektus, o aptikimo nuotolis priklauso nuo objekto atsispindėjimo savybių. Kuo daugiau radiolokatoriaus skleidžiamų bangų objektas atspindi atgal į radarą, tuo didesnis bus objekto atvaizdas ekrane. Siekdami sumažinti lėktuvo aptikimo atstumą, tyrėjai sukūrė ne vieną „nematomumo“ technologiją.

Specialia geometrine forma, radijo bangas sugeriančia danga ir naudojant kompozitines medžiagas, tam tikru rakursu galima smarkiai sumažinti radiolokatoriaus bangų atspindį, taip „paslepiant“ objektą nuo radarų. Nepastebimumo technologijos naudojamos ne viename šiuolaikiniame karo lėktuvų tipe, – T-50, F-22 Raptor, F-35 Lightning II, J-20 ir B-2 Spirit.

Naudojantis nepastebimumo technologijas lėktuvas turi daugiau galimybių labiau prisiartinti prie tikslo nepastebėtas priešo radarų.

Naudojantis nepastebimumo technologijas lėktuvas turi daugiau galimybių labiau prisiartinti prie tikslo nepastebėtas priešo radarų. Nepastebimumo technologijoms nuolat vystantis, kariškiai ėmė aktyviai ieškoti naujų būdų aptikti „nematomus“ objektus. Vienas iš tokių būdų – kvantinis radaras.

Naujos kinų radarų stoties techninės detalės neskelbiamos. Tik pranešama, kad joje naudojamas kvantinis susietumas. Taip vadinamas fenomenas, kai kvantinių objektų kai kurios charakteristikos tampa tarpusavyje priklausomos, tai yra, pakeitus vienos dalelės susietąją savybę, tuojau pat pasikeičia ir kitos dalelės atitinkama charakteristika. Kinų radare naudojamos susietų fotonų poros, iš kurių vienas – kontrolinis – lieka sistemoje, o kitas išlaisvinamas.

CETC rašo, kad išlaisvintas fotonas atsispindi nuo objekto atgal į radarą, kur yra registruojamas. Paskui, palyginusi kontrolinių ir grįžusių fotonų charakteristikas, sistema fiksuoja aptiktus taikinius ir atlieka parametrų skaičiavimus: formą, padėtį erdvėje, greitį ir temperatūrą.

Taikinio aptikimui pakanka vienintelio grįžusio fotono

Iš pakitusių fotonų charakteristikų galima suskaičiuoti ne tik standartinius taikinio parametrus, bet ir jo paviršiaus cheminę sudėtį, pavyzdžiui, naudojamų dažų sudėtį. Naujosios radarų sistemos kūrėjai tvirtina, kad taikinio aptikimui pakanka vienintelio grįžusio fotono. Radaras kuriamas, bendradarbiaujant su Kinijos Mokslo ir technologijų universiteto Hefėjuje.

2010 metais apie kvantinių radarų projekto pradžią paskelbė JAV Pažangių gynybos technologijų agentūra (DARPA). Ši organizacija sudarė kontraktą su JAV kompanija Lockheed Martin. Ji jau sukūrė kelis laboratorinius pavyzdžius, kuriais galima aptikti pačius įvairiausius taikinius ir juos identifikuoti. Laboratoriniais pavyzdžiais netgi galima „matyti“ per maskuotę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų