Niekam nekyla abejonių, kad amerikietiški naikintuvai yra patys pažangiausi. Tačiau ar visos tos technologijos, turinčios pagerinti galimybes sėkmingai atlikti misiją ir išgyventi, kartais neatsisuka prieš patį pilotą?
Mokslininkai mano, kad elektromagnetinė tarša, kuria lėktuvo kabiną užpildo komunikacijos, misijų valdymo įranga bei įvairūs jutikliai, gali kelti dezorientaciją. Turint omenyje greičius, kuriuos pasiekia šiuolaikiniai naikintuvai, dezorientacija yra mirtinai pavojinga.
2019 metų balandžio 9 dieną Japonijos pilotas Akinori Hosomi žuvo būtent dėl dezorientacijos – jo pilotuojamas F-35A trenkėsi į vandenį. Piloto kūnas buvo surastas tik birželį ir būtent dezorientacija yra laikoma katastrofos priežastimi.
Iš tikrųjų, piloto dezorientacija toli gražu nėra naujas fenomenas. Žmogaus kūnas yra prisitaikęs veikti ant žemės. Skrendant apkrovos patiriamos įvairiomis kryptimis ir žmogui gali būti sunku suprasti savo padėtį erdvėje. Pasitaiko atvejų, kad pilotai skrenda apsivertę ir tai sužino tik iš prietaisų. Apie tai buvo kalbama dar Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau lėktuvams peržengus garso greičio barjerą problema tapo dar rimtesne.
DARPA skaičiuoja, kad 1993-2013 metais JAV Karinėse oro pajėgose dėl dezorientacijos įvyko 72 A klasės avarijos, nusinešusios 101 gyvybę ir nepataisomai sugadinusios 65 lėktuvus. DARPA mano, kad elektromagnetinė tarša lėktuvų kabinose gali prisidėti prie dezorientacijos. Taigi, dabar šis fenomenas bus tiriamas daug išsamiau.
Reikalas tame, kad elektromagnetine tarša lėktuvų kabinose iki šiol niekas nesirūpino. Jose beveik nėra izoliacijos, galinčios blokuoti potencialiai žalingas bangas. Mat tos bangos įprastai neviršija sveikatai pavojingų normų, ypač turint omenyje, kad naikintuvai retai atlieka ilgesnio nuotolio skrydžius. Tačiau elektromagnetinė tarša neprivalo kenkti sveikatai, kad būtų pavojinga gyvybei. Jei elektromagnetinių bangų apkarpymas padės pilotams veikti geriau ir išvengti dezorientacijos, tai yra siektinas tikslas.
