Amerikiečiai kartais pasijuokia iš europietiškų tualetų, kuriuose kartais galima sutikti ženklus, nurodančius, jog panaudoto tualetinio popieriaus negalima mesti į klozetą. Ir iš tikrųjų – tai yra kvailystė, kuri, deja, kartais tampa neišvengiama dėl senų vamzdžių, kurie yra tiesiog siauri arba pilni apnašų. Galbūt popierius jiems ir nepakenktų, tačiau niekas nenori rizikuoti – draudimai nuleisti panaudotą tualetinį popierių bent jau šiek tiek sumažina kanalizacijos sistemos avarijos riziką.
O štai popierinių nosinių mesti į klozetą negalima niekada ir niekur. Keista, tiesa? Abu produktai yra pagaminti iš medienos masės, abu yra išbalinti ir abu yra popieriniai. Tačiau skirtumų yra daugiau nei panašumų.
Popierinės servetėlės yra impregnuotos įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Dalis jų yra skirtos kvapui ir švelnumui, dalis – tvirtumui. Tuo tarpu tualetinis popierius savo sudėtimi yra labai paprastas. Toks paprastas, kad greitai suyra vandenyje.
Kam popierinėms nosinėms tas papildomas tvirtumas? Na, gamintojai nori, kad jos būtų standžios tarsi iškrakmolytos senovinės medžiaginės servetėlės. Be to, nemažai žmonių vieną popierinę nosinę panaudoja bent du kartus. Paprastai tariant, popierinės nosinaitės turi sugerti skystį ir išlaikyti savo formą, o tualetiniam popieriui tokie reikalavimai nėra keliami.
Spokane, Vašingtono valstijoje, buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad moteriškos higienos produktai, tarpdančių siūlai ir ypač drėgnos servetėlės gali smarkiai pažeisti kanalizacijos sistemas ir nuotekų valymo įrenginius. Popierinės nosinaitės taip pat gali sudaryti kamščius, kurie gali sukelti avarijas. Todėl geriau šias higienos priemones mesti į šiukšliadėžę.
