Kodėl vėžio prevencija nėra vaistų kūrimo prioritetas?

Žymiai geriau būtų sudaryti sąlygas žmonėms nesusirgti vėžiu, negu jį gydyti, kai jau susergama. Tačiau ekonominės aplinkybės skatina tyrėjus susitelkti į gydymą, o ne prevenciją, skelbia washingtonpost.com.
Vėžinės ląstelės
Vėžinės ląstelės / „Fotolia“ nuotr.

Daugiau pinigų galima uždirbti iš investicijų į naujų vaistų, kurie leistų prailginti pacientų gyvenimo laiką keliais mėnesiais, kūrimą, negu kurti prevencinius vaistus nuo vėžio. Tai – viena iš Masačusetso technologijų instituto profesorės Heidi Williams tyrimo išvadų.

„Ankstyvos stadijos vėžio prevencija ir gydymas yra socialiai labai vertingas, tačiau mūsų tyrimas rodo, kad visuomenė – greičiausiai nesąmoningai – tokiems tyrimams suteikia labai mažai paskatų“, – teigia tyrimo autoriai.

Daugiau pinigų galima uždirbti iš investicijų į naujų vaistų, kurie leistų prailginti pacientų gyvenimo laiką keliais mėnesiais, kūrimą, negu kurti prevencinius vaistus nuo vėžio.

Siekdamos JAV Federalinės vaistų administracijos (Federal Drug Authority – FDA) pritarimo, įmonės dėl vaistų patentų lenktyniauja su laiku ir nori parodyti, kad jų produktas efektyvus ir saugus. Kuo greičiau klinikiniai atliekami tyrimai, tuo daugiau laiko įmonės gali uždirbti iš vaistų pardavimo.

Vaistų kūrimas vėlyvos stadijos vėžiui dažniausiai yra kur kas greitesnis nei ankstyvos stadijos ligai, nes vėlyvos stadijos liga greitai progresuoja, todėl klinikiniuose tyrimuose greičiau matomi pirmieji rezultatai, nors dažnai jie būna itin menki.

Šios pamokos mokoma kai kuriuose medicininės chemijos vadovėliuose. Pavyzdžiui, viename jų teigiama, kad kai kurios sudėtys niekuomet netampa vaistais, nes patentais apsaugotos produkcijos laikas neatperka vaistų kūrimo sąnaudų.

Klinikiniai tyrimai, reikalingi tam, kad FDA leistų vaistus komercializuoti, trunka daug metų. Patentai vaistams nuo vėžio galio vidutiniškai trunka 20 m., o vaistai rinką pasiekia po 12, 5 metų.

Dauguma klinikinių tyrimų susitelkia į vėlesnių ligos stadijų gydymą, skelbiama H.Williams komandos tyrime. Nuo 1973 m. iki 2011 m. atlikta 12 tūkst. klinikinių tyrimų vėlyvos stadijos pacientams, kurie turėjo 90 proc. tikimybę mirti per penkerius metus.

O ankstyvos stadijos pacientams, kuriems nustatyta 30 proc. tikimybė mirti per tą patį laiką, skirta 6 tūkst. klinikinių tyrimų. Dar 17 tūkst. klinikinių tyrimų pacientų turėjo pačią mažiausią išlikimo tikimybę, o vėžio prevencijai skirtų tyrimų buvo vos 500.

H.Williams tyrime skaičiuojama, kad dėl sunkumų komercializuoti vaistus vien JAV 2003 m. mirė 890 tūkst. žmonių.

Yra keletas būtų, kaip paspartinti vaistų komercializavimą. Viena idėja jau keliauja į JAV Kongresą, kuria siūloma supaprastinti leidimų išdavimą tiems vaistams, kurie greičiau rodo teigiamus rezultatus ir nuo kurių nepadidėja mirtingumas.

Kitas būdas yra pratęsti vaistų galiojimo laiką. 1984-ųjų Hatcho – Waxmano aktas leidžia nedideles išimtis biologiniams vaistams. H.Williams tyrimas rodo, kad tai gera idėja, nes vis dar yra vaistų, kuriems patentas galioja itin trumpą laiką.

Taigi išduodami patentai skatina inovacijas, o FDA leidimas svarbus vaistų efektyvumui ir saugumui. Tačiau šis mechanizmas žlugto tai, kas labai vertinga – vėžio prevenciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų