Kodėl visa planeta netapo Černobyliu?
Internautė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, esą rodančiu visas pasaulyje detonuotas atomines bombas. Greta iškėlė klausimą, kodėl žmonės gąsdinami šiuo ginklu, jei jis numetamas taip dažnai.
„Šiaip tai kas nors galėtų paaiškinti, kaip, išsprogdinus tokį kiekį atominių bombų, visa Žemė netapo totaliu Černobyliu.
Ir koks tuomet tikslas gąsdinti, kad (viena) atominė bomba yra kažkokia „apokalipsė“, – retoriškai klausė ji.
Vaizdo įrašo apačioje dešinėje pusėje galima matyti, jog suskaičiuota iki 2 053. Tai reikštų, jog iš viso pasaulyje buvo detonuotos 2 053 atominės bombos.
Atominė ar termobranduolinė bomba?
Yra keletas skirtingų radioaktyviųjų sprogmenų rūšių, kurios turi įvairius pavadinimus: atominės, branduolinės vandenilinės, termobranduolinės, neutroninės, nešvarios bombos.
Tačiau iš esmės egzistuoja dvi branduolinių ginklų rūšys – atominės ir termobranduolinės bombos. Visi kiti ginklai priklauso vienai iš šių kategorijų arba apskritai nėra laikomi branduoliniais.
Atominių bombų, pavyzdžiui, panaudotų Antrojo pasaulinio karo metu, sprogstamoji galia priklauso nuo skilimo, t. y. sunkiųjų branduolių skilimo į mažesnius. Pavykus priversti sunkųjį elementą suskilti į du mažesnius elementus, šio proceso metu į atmosferą išsiskiria perteklinė energija. Jei aplink yra pakankamai skylančios medžiagos, ši energija gali pataikyti į kitą branduolį, todėl kitas atomas suskyla, išskiria daugiau energijos ir ciklas tęsiasi toliau.
Skirtingai nuo ankstesnių atominių bombų, termobranduolinėse (dar vadinamose vandenilinėmis bombomis) vietoj skilimo vyksta branduolių sintezė. Šiuo atveju ne sunkūs atomai skaidomi į lengvesnius, o sujungiami du lengvi elementai į vieną sunkesnį. Jos paprastai vadinamos vandenilinėmis bombomis, nes kurui naudojami vandenilio izotopai, kurie naudojami branduolių sintezės reaktoriuose.
Kur atliekami bandymai?
Pasak Ginklų kontrolės asociacijos, nuo pirmo branduolinio bandymo 1945 m. liepos 16 d. mažiausiai aštuonios šalys atliko daugiau kaip 2 tūkst. branduolinių bandymų skirtingose pasaulio vietose, įskaitant Lap Norą Kinijoje, Ramiojo vandenyno atolus, Nevadą ir Alžyrą, Vakarų Australiją, Atlanto vandenyno pietinę dalį, Kazachstaną, Rusiją.
Šis „Esri UK“ sukurtas interaktyvus žemėlapis rodo sėkmingai atliktus branduolinius bandymus.
Dauguma šių vietų yra čiabuvių (angl. indigenous people) žemėse, kurios driekiasi toli nuo bandymus atliekančių valstybių sostinių. Šimtai vietos gyventojų buvo iškeldinti iš savo namų Ramiojo vandenyno atoluose, kur Jungtinės Valstijos vykdė didžiąją dalį bandymų.
Ankstyvieji bandymai vyko atmosferoje, todėl radioaktyviosios medžiagos pasklido po ją. 1963 m. pasirašius Riboto bandymų uždraudimo sutartį, tokių sprogimų gerokai sumažėjo, tačiau po žeme detonuotos bombos taip pat išmetė į atmosferą radioaktyvių medžiagų.
Dauguma branduolinių ginklų bandymų buvo atliekami ginklų kūrimo ir ginklų poveikio tikslais.
JAV atliko daugiau nei pusę visų branduolinių bandymų 1945-1992 m., iš viso – 1 030. Antroje vietoje pagal branduolinį bandymų skaičių yra Sovietų Sąjunga, kuri 1949-1990 m. atliko 715 bandymų.
Prancūzija atliko 210 bandymų, o Jungtinė Karalystė ir Kinija – po 45. Indija atliko tris branduolinius bandymus, o Pakistanas – 2.
Šiaurės Korėja tapo naujausia branduolinius bandymus atlikusia valstybe, šiuo metu surengusi šešis.
Dabartinės bombos daug baisesnės
Kai kurie šiandieniniai branduoliniai ginklai yra daugiau nei 3 tūkst. kartų galingesni už bombą, numestą ant Hirošimos.
Termobranduolinės bombos sprogstamoji galia gali būti šimtus ar tūkstančius kartų didesnė nei atominės bombos. Ant Hirošimos ir Nagasakio miestų numestų bombų jėga buvo matuojama kilotonomis (tai yra tūkstantis tonų) trotilo (angl. TNT), termobranduolinių bombų –megatonomis (milijonas tonų).
Didžiausias branduolinis sprogimas įvyko 1961 m., kuomet Naujojoje Žemėje į šiaurę nuo poliarinio rato SSRS susprogdino „Caro bombą“. Sprogimo galingumas buvo 50 megatonų, 3 300 kartų stipresnis už ant Hirošimos numestos branduolinės bombos.
JAV didžiausią bandymą atliko 1954 m. Bikinio atole Ramiajame vandenyne. Sprogimo metu buvo išmesta 15 megatonų branduolinių medžiagų, o grybo debesis pasiekė 40 km aukštį.
Mokslininkai neteisingai apskaičiavo branduolinio bandymo galią, todėl atolų gyventojai buvo užkrėsti radiacija. Sprogimo sukeltos branduolinės dujos pasklido daugiau nei 18 tūkst. kv. m plote.
Tačiau dvi didžiausios pasaulio branduolinės jėgos – JAV ir Rusija – nuo 1992 m. nėra išbandžiusios jokių branduolinių ginklų.
Kodėl visi negyvename kaip Černobylyje?
Paprastai po sprogimo iškritusių dalelių sudėtyje yra šimtai skirtingų radionuklidų. Kai kurie iš jų aplinkoje išlieka ilgai (net iki 30 metų), tačiau daugumos jų skilimo periodas yra labai trumpas, dėl to jie suyra per kelias minutes ar kelias dienas. Šiuo metu aplinkoje galima aptikti labai mažai radioaktyvių medžiagų, susidariusių po ginklų bandymų 1950-1960 m.
Daugelį metų vykdžius oro mėginių analizę nustatyta, kad rizikos lygis yra gerokai mažesnis už teisės aktais nustatytas ribas. Tiesą sakant, dabar rezultatai paprastai yra mažesni už tuos lygius, kuriuos gali nustatyti testavimo prietaisai.
Be to, branduoliniai bandymai dažniausiai yra atliekami atokesnėse vietovėse, kurios nėra tankiai apgyvendintos.
Atominių bombų ir bandymų pasekmės
Antrojo pasaulinio karo metu ant Hirošimos ir Nagasakio numestos atominės bombos iki šiol yra vieninteliai branduoliniai ginklai, panaudoti kariniuose veiksmuose. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje numestos bombos sulygino miestus su žeme ir nusinešė nuo 90 iki 166 tūkst. gyvybių Hirošimoje ir nuo 39 iki 80 tūkst. – Nagasakyje.
Beveik visi tose vietovėse buvę žmonės žuvo akimirksniu. Toliau esančiuose rajonuose nuo bombos sprogimo sukelto karščio užsidegė pastatai ir žmonės, susidarė mirtina radiacija. Gydytojai užfiksavo daugiau ūmios spinduliuotės ligos atvejų nei bet kuriuo kitu istorijos laikotarpiu.
Branduoliniai bandymai turi tiesioginį ir ilgalaikį poveikį, kurį sukelia radiacija. Su branduoliniais bandymais siejamas padidėjęs vėžio atvejų skaičius. Po branduolinio bandymo dideli žemės plotai dešimtmečius išlieka radioaktyvūs. Skirtingų radiacijos lygių poveikis sveikatai yra įvairus – nuo pykinimo ir vėmimo iki mirties per kelias dienas.
Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos duomenimis, SSRS Semipalatinsko poligone Kazachstane, kur atliko pirmąjį branduolinį bandymą, iš viso atliko 456 bandymus. Jų padariniai vietos gyventojams buvo pražūtingi – išsivystė įvairūs defektai, padaugėjo vėžio atvejų.
Jungtinė Karalystė atliko keletą branduolinių bandymų pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Vėliau buvo nustatyta, jog bandymai paveikė 2,5 tūkst. asmenų. Tyrimas atskleidė skeleto pakitimus, o 30 proc. vyrų mirė, daugiausia sulaukę vos penkiasdešimties metų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Šiuo metu aplinkoje galima aptikti labai mažai radioaktyvių medžiagų po vykdytų branduolinių bandymų. Tačiau tai nereiškia, jog branduolinis ginklas nėra pavojingas žmonėms. Puikiai žinomi Hirošimos ir Nagasakio atvejai įrodė, jog tai yra pavojingiausias žmonijai žinomas ginklas. Šiuolaikinės bombos yra net gerokai pavojingesnės ir galingesnės nei panaudotos Antrojo pasaulinio karo metu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
