Per ilgus metus mokslininkai iškėlė daugybę hipotezių dėl zebrų dryžių, tačiau nerasdavo bendro sutarimo. Charlesui Darwinui zebro dryžiai buvo mįslė. Knygoje „Descent of Man“ jis atmetė idėją, kad jie gali veikti kaip maskuotė. Mokslininkas manė, kad zebrams dryžiai padeda pasirinkti partnerius poruojantis, rašo „The Guardian“.
„Mane nustebino tyrimo rezultatai. Dryžių padidėjimas buvo matomas tose vietose, kuriose gyvūnus labiausiai erzino mašalai“, – sako T.Caro.
Alfredas Russelas Wallace'as tikino, kad zebrai naktimis atrodo mažiau pastebimi ir šviečiant pilnačiai jų juodos ir baltos spalvos dryžiai susilieja į vieną, todėl zebras atrodo pilkas ir sunkiau pastebimas plėšrūnams.
Buvo ir kitokių nuomonių – iki šiol manyta, kad dryžiai veikia kaip tam tikras atpažinimo kodas, leidžiantis zebrams atskirti vienas kitą. Taip pat svarstyta, kad zebrams dryžuota oda padeda reguliuoti temperatūrą. Arba, kad dryžiai padeda atgrasyti parazitines muses.
Timas Caro iš Kalifornijos universiteto jau anksčiau tyrė žinduolių spalvų kontrastą. Naujame „Nature Communications“ išspausdintame tyrime jie pasirinko tyrinėti būtent zebrus.
Mokslininkai naudojo visiškai naują metodą, stengdamiesi nustatyti skirtumus tarp skirtingų arklinių šeimos gyvūnų – zebrų, arklių ir asilų – rūšių ir porūšių.
Galbūt skiriasi visų šių arklinių šeimos gyvūnų gyvenimo sąlygos ar ekologija, ir gal tai ir nulemia dryžius?
„Mane nustebino tyrimo rezultatai. Dryžių padidėjimas buvo matomas tose vietose, kuriose gyvūnus labiausiai erzino mašalai“, – sako T.Caro. Ten, kur buvo musių cėcė, arklinių šeimos gyvūnai buvo dryžuoti. Tose vietose kuriose nėra musių, arkinių šeimos gyvūnai dryžių neturėjo.
Toliau ketinama daryti eksperimentus ir ištirti, kodėl musės taip bijo dryžių.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
