Kodėl žmonės turi stebėtinų panašumų su keistais padarais, gyvenusiais prieš 550 milijonų metų

Paslaptingos būtybės, gyvenusios vandenyne prieš pusšimtį milijardo metų – be galvų ir be galūnių, regis, visais atžvilgiais yra kitokios nei mes.
Nobu Tamura (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org
Nobu Tamura (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org

Tačiau nauji tyrimai rodo, kad šie padarai ir mes nesame tokie skirtingi. Tiesą sakant, Ediakario biota – vandenynų gyvybės formų, gyvenusių Žemėje prieš 570–539 milijonus metų, visuma turi daugybę genetinių panašumų su šiuolaikiniais daugialąsčiais gyvūnais, įskaitant ir žmones, sako mokslininkai.

„Nė vienas iš jų neturėjo nei galvos, nei griaučių“, – sako Kalifornijos universiteto paleobiologė Mary Droser. – Daugelis jų tikriausiai atrodė kaip trimačiai vonios kilimėliai ant jūros dugno – apvalūs, prigludę diskai.“

Mokslininkė turi patirties tiriant keistus organizmus iš tolimos Žemės praeities. Prieš metus ji vadovavo tyrimui, kuriame buvo atrastas vienas iš tokių Ediakario periodo gyvių: Ikaria wariootia – keistas, vangus, maždaug ryžių grūdelio dydžio gyvis, kuris galėjo būti ankstyviausias gyvūnas su simetrišku kūnu.

Tačiau ne visi Ediakario eros gyviai turi panašumų su mūsų laikų gyvūnais. Yra daugiau nei 40 atrastų rūšių, įskaitant garsiausią daugialąstį Dickinsonia ir kitą, pavadintą prezidento Obamos vardu, bet ne visada lengva nustatyti, kurioje gyvybės medžio vietoje turėtų atsidurti jų fosilijos.

„Šie gyvūnai yra tokie keisti ir tokie skirtingi, todėl sunku juos priskirti šiuolaikinėms gyvųjų organizmų kategorijoms vien tik pagal jų išvaizdą“, – sako M.Droser. – Ir mes negalime išgauti jų DNR.“

Negalėdami analizuoti šių padarų genetikos, mokslininkai turi tai padaryti iš pėdsakų, kuriuos šie organizmai paliko. Laimei, tie atspaudai gali daug ką atskleisti.

Naujame tyrime, kurio bendraautorė yra M.Droser ir kuriam vadovauja Smitsono Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus paleontologas Scottas Evansas, mokslininkai apžvelgė keturias Ediakario periodo gyvių rūšis: Dickinsonia, Ikaria, į šliužą panašią Kimberella ir pusrutulio formos Tribrachidium.

Remdamiesi fosilijų stebėjimu ir spėjimais, kaip šie padarai galėjo judėti, išlaikyti save ir apskritai išgyventi vandenyno dugne, mokslininkai kelia idėją, kad gyvūnai greičiausiai turėjo primityvią nervų sistemą, palaikomą ir reguliuojamą tų pačių rūšių genetinių reguliavimo elementų, kuriuos ir šiandien naudoja gyvūnai bei žmonės.

„Šis tyrimas rodo, kad kai kurie iš ankstyvųjų gyvūnų greičiausiai buvo daugialąsčiai, ašinio poliškumo, turėjo raumenų ir nervų sistemas“, – rašo autoriai.

„Kartu šie bruožai padeda geriau suprasti kelių pagrindinių Ediakaro taksonų raidą ir leidžia pažvelgti į ankstyvą daugialąsčių evoliuciją.

Naujame tyrime mokslininkai apibūdina platų genų spektrą, kuris galėjo turėti įtakos daugialąstiškumui, imunitetui, nervinei sistemai, apoptozei (užprogramuotai ląstelių mirčiai), ašiniam modeliavimui (kuris išskiria kūno šonus, pavyzdžiui, priekį ar galą, kairę ar dešinę ) ir dar daugiau.

Nors apie šiuos padarus reikia dar daug ko išmokti, milijonus metų mus vienijanti biologija rodo, kad jie galbūt nėra tokie keisti, kaip atrodo.

„Tai, kad padarai, išnykę prieš puse milijardo metų, turėjo genus, panašius į šių laikų gyvūnų ir žmonių, mane žavi“, – sako S.Evansas.

Tyrimo rezultatai aprašyti „Proceedings of the Royal Society B“ leidinyje.

VIDEO: Is Dickinsonia our oldest ancestor?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis