Šimpanzių akys yra labai tamsios. Nors įsižiūrėjus galima atskirti odeną nuo ragenos, kontrastas tarp šių akies obuolio dalių yra labai nedidelis – pažvelgus iš toliau jų akys atrodo visiškai rudos. Panašiai atrodo ir gorilų, ir kitų primatų akys. O štai žmonių akys yra visiškai kitokios.
Mes esame įpratę žmogaus akies obuolio odeną vadinti baltymu, nes jame nėra jokio spalvą suteikiančio pigmento. Mūsų akys didžiąja dalimi yra baltos, o tai primatų pasaulyje nėra dažnas reiškinys. Iš tiesų, žmonės yra vieninteliai primatai, kurių ragenos ir vyzdžiai yra lengvai pastebimi net ir iš didesnio atstumo.
Mokslininkai H.Kobayashis ir S.Khoshima dar 2002 metais pasiūlė galimą paaiškinimą. Pasak jų, žmogaus akys taip atrodo todėl, kad kitiems žmonėms būtų lengviau sekti mūsų žvilgsnį. Kitaip tariant, kontrastingos akys padeda perduoti žinutę apie žiūrėjimo kryptį, o tai tam tikrose situacijose gali praversti.
Taigi, mokslininkai mano, kad didžiųjų žmogbeždžionių akys išsivystė siekiant paslėpti žvilgsnio kryptį nuo savo gentainių. Tai yra gana įdomi hipotezė, kuriai pagrindo suteikė ir eksperimentai. Jų metu žmogus atsisėdo priešais žmonių kūdikį, šimpanzę arba mažąją šimpanzę. Tuomet jis nejudindamas galvos nukreipdavo savo žvilgsnį, kol kiti mokslininkai fiksavo eksperimento dalyvių reakciją. Eksperimento vykdytojas kelis kartus į objektą, į kurį žiūrėdavo, nukreipė ir galvą. Paaiškėjo, kad žmonių kūdikiai seka žmogaus žvilgsnį, net kai jis nejudina galvos, o štai kitos žmogbeždžionės suprasdavo, į ką žiūri žmogus, tik jei jis pajudindavo ir galvą. Žmonės yra socialūs gyvūnai, todėl bendravimas žvilgsniu gali turėti savų privalumų. Pavyzdžiui, kai vienas individas ką nors pastebi, kiti gali taip pat atkreipti dėmesį. Tai svarbu medžiojant, renkant gamtos gėrybes ir išvengiant priešo. Kitaip tariant, žmonių bendruomenėse bendradarbiavimas buvo labai svarbus. O kitų žmogbeždžionių pasaulyje socialiniai santykiai yra visai kitokie – bendradarbiaujama tik tuomet, kada tai individams suteikia pranašumą. Tai yra, situacija, kuomet vienas gyvūnas medžioklėje būtų nesėkmingas, reikalauja kooperacijos, net jei po to teks dalintis grobiu. O jei naudos gyvūnas gali turėti ir be kitų pagalbos, jis savo veiksmus bus linkęs nuslėpti.
Žinoma, tai tik hipotezė – akių baltumas yra aiškinamas ir kitaip. Kita hipotezė teigia, kad žvilgsnio krypties aiškumas skatina altruistinį elgesį, nes tu visada žinai, kai į tave kas nors žiūri. Kai kurie mokslininkai mano, kad odenos baltumas taip pat yra geras sveikatos indikatorius, padedantis renkantis partnerį poravimuisi. Aišku, visos šios hipotezės gali iš dalies pasitvirtinti – kaip būna dažnai, mūsų akių baltumas gali turėti kelias priežastis.
