Antroji VU studentų palydovo misija pristatyta spalio 21-23 vykstančioje konferencijoje Lietuvoje SEMWO, kur viešėjo ir NASA atstovai.
Misija – nebe simbolinė
Į tam tikrus dalykus reiks pasižiūrėti rimčiau. Tai – nebe demonstracija ar simbolinė misija. Šį kartą galvojame ir apie mokslą, stengsimės komercializuoti tam tikrus produktus
„Inžineriniu ir moksliniu aspektu antrasis palydovas kur kas sudėtingesnis, nes kuriame ir bandome naują sistemą, kuri kosmose tokio tipo palydovuose dar nėra išbandyta, – 15min.lt pasakojo V.Buzas. – Tai – orbitinio manevravimo sistema. Su ta sistema galėsime keisti orbitą. Skraidinsime kuro, kuris bus naudojamas raketinio variklio ir mūsų palydovas galės prailginti misijos laiką.“
Pasak jo, be sistemos palydovas orbitoje galėtų skristi tris mėnesius, o su sistema laikas pailgėtų 5-6 kartus – iki 15 ar 18 mėnesių. Naujasis komandos palydovas bus ir tris kartus didesnis.
„Į tam tikrus dalykus reiks pasižiūrėti rimčiau. Tai – nebe demonstracija ar simbolinė misija. Šį kartą galvojame ir apie mokslą, stengsimės komercializuoti tam tikrus produktus ir galbūt ateityje iš to išgyventi“, – pridūrė V.Buzas.
Pasak jo, vienas iššūkių bus rasti rėmėjų ir pritraukti pinigų, tačiau, lyginant su ankstesniu projektu, komanda „startuoja ne nuo debesies, o nuo kietesnio žemės pagrindo“ – šiam projektui jau gauta paramos iš MITA, studentus remia VU, bendradarbiaujama su VGTU,o taip pat tikimasi pritraukti ir privačių investuotojų.
„LituanicaSAT-2“ turėtų būti paleistas su dar 50 palydovų Ukrainoje dabar konstruojama raketa iš Brazilijos. Visi palydovai dalyvaus bendroje misijoje – atliks termosferos tyrimus.
„Paleisdami šį palydovą nušausime du zuikius – gausime mažesnę paleidimo kainą, nes skraidinsime Von Karmano instituto Briuselyje sensorių, o kartu ir atliksime savo eksperimentą“, – kalbėjo V.Buzas.
Virš antrosios misijos kabo klaustukas
Antrą palydovą paleisti turi planų ir Kauno technologijos universitetas, kurio pirmasis palydovas „LitSat-1“ šįmet taip pat buvo pakilęs į orbitą. Tačiau konkrečių planų ir numatytos paleidimo datos dar nėra.
„Mums dabar svarbiausia išdirbti orientavimo erdvėje sistemos (pjezo reakcijos) inžinerinį modelį, ir kai prieisime prie gero modelio, kurį galėtume paleisit į gyvenimą, vienas iš variantų bus galvoti apie investuotoją ir daryti komercinį projektą arba prisijungti prie kitos palydovų misijos, nes atskirai tai labai brangus žaidimas. Turime pasvarstyti, ar misijos mums tikrai reikia“, – sakė KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.
Dabartinis KTU planas – kitai vasarai turėti inžinerinį modelį, kurį galima būtų išmėginti NASA.
„Dabar surinkta informacija apie skrydį, kokios sąlygos, su kokiomis apkrovomis ir jėgomis turime dirbti. Dabar jau galime sukurti normalų inžinerinį modelį“, – pridūrė A.Vilkauskas.
Projektų priešistorė
Šių metų vasario mėnesį iš TKS buvo paleisti du palydovai. „LitSat-1“ yra sukonstruotas Kauno technologijos universitete. Jis sukurtas padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui. Palydovo misija buvo „Misija Lituanica 80“. Leidžiant šį palydovą išbandytas ir pjezo reakcijos mechanizmas.
Kito palydovo – „LituanicaSat-1“, iniciatoriai yra Vytenis Bruzas ir Laurynas Mačiulis. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Šio palydovo tikslas buvo išmėginti lietuvių vystomas technologijas ir alternatyviuosius energijos šaltinius.
Spalio 21–23 dienomis vyksiančioje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ konferencijoje Lietuvos, JAV, Saudo Arabijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių atstovai diskutuoja ir dalijasi įžvalgomis apie vykdomus kosmoso tyrimus, kosmoso ateities perspektyvas, mokslinių ir inovatyvių projektų finansavimo galimybes. Renginyje taip pat bus apdovanoti Lietuvos palydovų „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurso nugalėtojai.
