Kad geriau suprastų, kokį vyną galėjo gerti, pirmiausia buvo mėginta išsiaiškinti, kokį maistą apaštalai valgė.
„Paskutinė vakarienė, pagal tris iš keturių Evangelijos skleidėjų, greičiausiai vyko ketvirtadienio šventės metu per žydų Velykas, – sakė Katalikų studijų profesorius Danielis Kendallas iš San Francisko universiteto JAV. – Sprendžiant iš apibūdinimo maistas buvo toks, koks valgomas per žydų Velykas. Kadangi tai buvo didžiausia žydų šventė, vynas taip pat turėjo būti joje ir turėjo derėti su tradiciniu žydų maistu. Skirtingai nuo Jono Krikštytojo, Jėzus gėrė vyną.“
Vynai Jeruzalėje
Paskutinės vakarienės naktį Šventoji Žemė turėjo ilgą vynų gėrimo istoriją. Manoma, kad čia vynas buvo gamintas 4 tūkst. metų prieš Kristų.
Apie tai, kokios vynuogių rūšys galėjo būti pasiekiamos Paskutinės vakarienės metu, žinoma tik labai nedaug. Mat vynuogių pavadinimai buvo surašyti tik maždaug prieš tūkstantį metų, sako dr. Seanas Mylesas, profesorius adjunktas iš Dalhauzio universiteto Kanadoje.
Tačiau yra daug įrodymų, kad tuo metu žmonės vyną jau gėrė.
Paskutinės vakarienės naktį Šventoji Žemė turėjo ilgą vynų gėrimo istoriją. Manoma, kad čia vynas buvo gamintas 4 tūkst. metų prieš Kristų. Vyndariai sodino savo vynuoges uolėtuose šlaituose ir drožė kubilus vynui. Įvairios kultūros Artimuosiuose Rytuose turėjo įvairiausių keraminių indų vyno gamybai ir patiekimui.
Paprastai klasikinėse civilizacijose vynas būdavo sušvelninamas, o Jeruzalėje buvo mėgstami stiprūs vynai. Judėjos mieste archeologai rado indą su užrašu: „Vynas pagamintas iš juodųjų razinų“.
Vyndariai galėjo džiovinti vynuoges ant vynmedžių arba ant kilimėlių Saulėje, kad sukoncentruotų vynuoges ir vėliau iš jų pagamintų labai saldų ir tirštą vyną. Kitose regiono vietose tyrėjai rado indus su užrašais „labai tamsus vynas“ arba „rūkytas vynas“.
Vyno maišymas su prieskoniais, vaisiais ir ypač medžio derva buvo įprasta praktika. Vyndariai tikėjo, kad medžiagų dervos, pavyzdžiui, miros ar ąžuolo, padėjo apsaugoti vyną nuo gedimo. Jie taip pat pridėdavo granatų, šafrano ar cinamono.
Taigi Paskutinės vakarienės metu Jeruzalėje vyndariai gamino stiprius vynus, dažnai sumaišytus su medžių derva, prieskoniais ir vaisiais.
Vyno atkūrimas
O kaip visa tai paversti į modernių dienų vyną?
Vyndariai Šiaurės Italijoje gamina Amarone vyną ir prieš spausdami vynuoges jas išdėlioja ant šiaudų. Galutinis rezultatas yra saldus, stiprus ir tamsus vynas, labai panašus į tą, kuris buvo geriamas Šventojoje Žemėje Biblijos eros metu. „Jie taip pat maišė granatus, šafraną ir mirą“, – sakė antropologijos profesorius adjunktas dr. Patrickas McGovernas iš Pensilvanijos universiteto.
Jeigu norite patys paragauti vyno, kuris galėjo būti geriamas per paskutinę vakarienę, galite į Amarone butelį įpilti keletą lašelių medžių sakų aliejaus. O jei tai netraukia, į vyną galima įdėti vaisių ar prieskonių kaip granatai, šafranas ar cinamonas.
Žinoma, straipsnio autoriai primena, kad tai – tik logiškomis prielaidomis pagrįstas spėjimas. „Mes negalime šimtu procentų žinoti, kas buvo tuose puodeliuose paskutinės vakarienės metu. Bet jeigu kas nors galėtų ateiti ir man pasakyti, kur yra Šventasis Gralis ir nusiųsti į mano laboratoriją, galėtume išanalizuoti ir jums pasakyti“, – juokavo P.McGovernas
