O dabar pateikiame keletą įdomiausių ir svarbiausių įžvalgų.
Kur nuves kosmoso renesansas?
Praėjo beveik pusė šimto metų nuo to laiko, kai žmogus paliko pirmuosius pėdsakus Mėnulyje, kosmoso sektorius į priekį šovė tarsi raketa, o pagrindiniai jos degalai šiuo metu yra privačios investicijos, technologijų pažanga ir siekis įrodyti, kad gyventi galima ne tik Žemėje. Vien per 2018 metus į su kosmoso technologijomis susijusį verslą buvo investuota 3,25 mlrd. JAV dolerių.
Lietuva taip pat aktyviai įsilieja į kosmoso kolonizavimo veiklą. Viena iš „Innovation Drift“ forumo pranešėjų NASA atstovė, stažuočių programos vadovė Krisstina Wilmoth pasidalins įžvalgomis apie vykdomą bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir žinomiausios su kosmoso industrija siejamos bendrovės pasaulyje.
Kam bus naudojamas kvantinių kompiuterių pranašumas?
Maždaug prieš 1,5 metų IBM paskelbė, kad sukūrė apie 50 kvantinių bitų (kubitų) kvantinį kompiuterį – kol kas didžiausią tokio tipo įrenginį. Bendrovė kvantinės kompiuterijos pasiekimus vykdė nuo pat tada, kai jos tyrėjai padėjo kurti kvantinio informacijos apdorojimo sritį. Naujasis kvantinis kompiuteris yra dar vienas žingsnis link kvantinės ateities, kurioje kvantinis skaičiavimas pakeis informacijos apdorojimą ir padės išspręsti daugelį sudėtingiausių pasaulio problemų. Kaip šį ypatingą technologinį pasiekimą bus galima pritaikyti plačiam komerciniam ar asmeniniam naudojimui, papasakos "IBM Q" ambasadorius Piotras Biskupskis.
Kada bus įmanomos operacijos nuotoliniu būdu?
Technologijų pažanga daro didžiulę įtaką medicinos sektoriui. Būtent inovacijos skatina atrasti būdus ilginti gyvenimo trukmę, kurti pažangesnes vakcinas ir būdus žmogui jaustis sveikesniam nei bet kada iki šiol.
„Innovation Drift“ dalyviai išgirs Martino Bonde Jenseno, „Particle 3D“ įkūrėjo, pranešimą. Jis pristatys startuolį, kurio tikslas – palengvinti veido transformacijas patyrusių žmonių gyvenimą, 3D spausdintuvu spausdinant kiekvienu individualiu atveju rekonstrukcijai reikalingus kaulų implantus.
Taip pat forume pranešimą skaitys dr. Valerijus Zukinas, taikantis inovatyvius nevaisingumo gydymo metodus – jis naudoja mitochondrijų perkėlimą, kuris padėjo pasaulį išvysti trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui. Prof. dr. Arvydas Laurinavičius pasidalins naujausiais patologų atradimais gydant vėžį.
Asmens duomenų apsauga ir saugi visuomenė – ar tai suderinama?
Ateities visuomenė ugdys sąžiningą ir dorą pilietį. Pažangios technologijos, galinčios, pavyzdžiui, automatiškai užfiksuoti eismo įvykius ar nusižengimus, nesudarys sąlygų nesąžiningam elgesiui, papirkinėjimui ir kartu užtikrins saugesnę gyvenimui aplinką.
Tačiau kartu modernios inovacijos kelia ir iššūkių duomenų apsaugos ar intelektinių ir autoriaus teisių srityse. Kaip tokių iššūkių išvengti arba juos teisiškai teisingai įveikti, per „Innovation Drift“ paaiškins teisininkas iš Italijos Paolo Balboni, teisinės įmonės „ICT Legal Consulting“ partneris. Jo pranešimas apžvelgs tokius teisnius blockchain technologijos apsektus kaip išmaniosios sutartys, intelektinės nuosavybės ir duomenų apsauga.
Ar technologijos gali paskatinti mažesnių miestų klestėjimą?
Jungtinės Tautos 2018 metų ataskaitoje pažymėjo, kad iki 2050-ųjų net 68 proc. visos pasaulio populiacijos gyvens miestuose, todėl jų plėtra taikant technologijas yra gyvybiškai svarbi. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad miestų ir gyvenviečių plėtros klausimas opus, nes gyvenvietėms kyla grėsmė išnykti.
Viena iš „Innovation Drift“ renginio dalyvių Paivi Tahkokallio, Europos dizaino biuro asociacijos, vienijančios daugiau nei 50 organizacijų, prezidentė, dar žinoma kaip „arktinio dizaino“, kuriuo stengiamasi išsaugoti ekologinę pusiausvyrą regione, pradininkė, teigia tikinti inovacijų galia – ji gali išgelbėti mažus miestus nuo išnykimo.
Kita renginio prelegentė Heba Bevan – „UtterBerry“ kompanijos įkūrėja, išradusi dirbtiniu intelektu grįstą išmaniųjų sensorių sistemą išmaniųjų miestų infrastruktūrai stebėti ir vystyti. Patentuota technologija jau buvo sėkmingai panaudota plėtojant infrastruktūros projektus, tokius kaip Londono geležinkelio atkarpa ir pan.
Kas pakeis automobilius ateityje?
Specialistai prognozuoja, kad po penkerių metų gatves papildys autonominiai automobiliai. Planuojama, kad Singapūro gatvėse juos pamatyti jau bus galima 2020-aisiais. Per dešimt metų traukinių sistemos taip pat laukia didžiulis perversmas: dabartinius bėgius keis magnetinės levitacijos tuneliai, suteiksiantys galimybes keliauti ne tik patogiau, bet ir daug greičiau.
Apie tai, kokios transporto priemonės laukia žmonijos pasibaigus automobilių erai, renginio metu kalbės Wolfgangas Ungereris. Jo vadovaujama bendrovė diegia mobilumo inovacijas, padeda kurti ir diegti kūrybiškus verslo sprendimus, integruojant interaktyvius technologinius sprendimus. W. Ungererio karjera automobilių pramonėje tęsiasi daugiau nei 18 metų – jam yra tekę dirbti su tokiais automobilių gamintojais kaip „Mercedes-Benz“, „Jaguar“, „Land Rover“, „Audi“ ir „Porsche“.
Ar ateityje žiniasklaida bus tik žiūrima, o ne skaitoma?
Per pastaruosius dešimtmečius žiniasklaida smarkiai pasikeitė: kažkada dominavusią televiziją ir tradicinius laikraščius pakeitė internetas, socialiniai tinklai. Skaičiuojama, kad 2021 m. 82 proc. srauto sudarys internetinėje erdvėje dedami vaizdo įrašai, iki 2022 m. bus įsigyta daugiau nei 26 mln. virtualios realybės akinių, o el. sporto rinka šoktels 152 proc.
Apie ateities žiniasklaidą ir laukiančius iššūkius „Innovation Drift“ kalbės „Euronews“ vadovas Michaelas Petersas. Jis pradėjo dirbti „Euronews“ 1998 m. ir netrukus tapo bendrovės finansų direktoriumi. Vos po penkerių metų M.Petersas buvo paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 2005 m. tapo Europos pirmaujančio naujienų kanalo generaliniu direktoriumi.
Kokios savybės bus svarbiausios ateities darbo rinkoje?
Ateities institutas (angl. Institute for the future) daugiau nei prieš metus paskelbtoje ataskaitoje „Naujųjų technologijų įtaka visuomenei ir darbo rinkai 2030 m.“ apibendrino, kad net 85 proc. visų ateities specialybių šiandien dar neegzistuoja. Dr. Vytautas Ašeris, „Danske bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio vadovas, teigia, kad svarbiausia savybe ateityje taps gebėjimas prisitaikyti. Jis sako, kad jau dabar ieško gebančių greitai mokytis specialistų, o juos atsirinkti padeda specialios užduotys, kurių metu jiems reikia įgyti naujų žinių, o vėliau jas pritaikyti praktikoje.
Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek taikyti jas praktiškai.
Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.
