Pasaulio vandenynuose yra nuskendusių ir amerikietiškų, ir sovietinių (bei rusiškų) atominių povandeninių laivų. Pats „Titanikas“ kadaise buvo atrastas todėl, kad Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos tam skyrė finansavimą, tačiau pirmiausia liepė ištirti du nuskendusius atominius povandeninius laivus – „Thresher“ ir „Scorpion“. Šie laivai nuskendo atitinkamai 1963 ir 1968 metais, tačiau jų istorijas iki šiol supa ne tik konspiracijos teorijos, bet ir elementari baimė – kas nutiks su reaktoriais?
„Thresher“ nuskendo giluminių bandymų metu. Tai buvo pirmoji atominio povandeninio laivo katastrofa ir iki šiol yra daugiausiai aukų nusinešusi povandeninio laivo avarija. Tuomet žuvo visi 129 laive buvę vyrai. „Scorpion“ katastrofa nusinešė 99 gyvybes, o pats laivas iki šiol guli maždaug 3 km gylyje. Tačiau visiškai nesiilsi ramybėje, o yra dažnai lankomas.
„Scorpion“ buvo pažeistas nedaug. Na, bent jau ne taip smarkiai kaip „Thresher“, kuris, pasak laivą apžiūrėjusių specialistų, atrodė tarsi susmulkintas. Abu laivai, bent jau pagal oficialius tyrimų duomenis, subyrėjo pasiekę kritinį gylį – slėgio neatlaikė korpusai. „Scorpion“ yra itin įdomus, nes prie šio laivo dažnai atliekami įvairūs tyrimai, siekiant aptikti galima radioaktyvių medžiagų nuotėkį. Didžioji šių tyrimų dalis yra laikoma paslaptyje, tačiau grunto ir vandens bandymai rodo, kad „Scorpion“ reaktorius su branduoliniu kuru išliko nepažeistas ir stabilus. Turbūt geriausia naujiena yra tai, kad branduolines galvutes turinčios „Mark 45“ torpedos, kurių „Scorpion“ priekyje yra net dvi, taip pat nesukėlė jokio pastebimo radiacijos lygio kilimo.
Kaip taip gali būti? Na, reaktorius yra tvirtesnis už bet kokią kitą povandeninio laivo dalį. Prireiks daugybės metų, kol jo korpusą pažeis korozija, o tuomet branduolinis kuras tikriausiai jau nebebus pavojingas. Net jei reaktorius yra pažeistas, jį dabar aušina praktiškai neribotas labai šalto vandens kiekis. Todėl jis ir išliko stabilus. Tuo tarpu branduolinės galvutės yra kiek didesnė mįslė. Konspiracijos teorijų kūrėjai mano, kad šių ginklų ten net nėra – juos kažkas pavogė, o tada nuskandino ir patį „Scorpion“. Tačiau mokslininkai teigia, kad urano ir plutonio šerdys tikriausiai iš karto oksidavosi į itin sunkią ir vandenyje netirpstančią medžiagą. Net jei jos kažkaip pateks į aplinką, tikėtina, kad visos pavojingos medžiagos tiesiog nuguls ant dugno ir toli neišplis.
Tačiau pažvelkime ir į kitą atvejį. Sovietų „K-278 Komsomolets“ Barenco jūroje nuskendo 1989 metais. Tuomet žuvo 42 įgulos nariai, o 27 pavyko išsigelbėti. Dabar laivas guli 1,6 km gylyje. 1992 metais buvo nustatyta, kad visą titaninį laivo korpusą raižo didžiuliai įtrūkimai. Pastebėti ir sutrūkinėję reaktoriaus aušinimo vamzdžiai 1994 metais aptiktas plutonio nuotėkis iš vienos atominės torpedos. Visgi, trūkusią torpedą ir plyšius torpedų skyriuje pavyko uždengti ir, manoma, kad dabartinis plutonio nuotėkis yra nereikšmingas. Tai patvirtino ir 2008 metais toje vietoje tyrimus atlikę norvegai, kurie neaptiko neįprastos radioaktyviųjų metalų koncentracijos.
Žinoma, nuskendusių atominių povandeninių laivų yra ir daugiau. Nors visi jie išlieka grėsme gamtai, nei vienas iš jų nesukėlė didžiulės ekologinės katastrofos. Vandenynai mažai maišosi vertikaliai, o radioaktyvūs metalai vandenyje, atrodo, išlieka stabilūs. Tiesa, neaišku, kas nutiks su šiais laivais ateityje. Reikia įvertinti tai, kad pirmasis atominis povandeninis laivas nuskendo 1963 metais, todėl žmonija dar neturi daug patirties, kad galėtų prognozuoti šių laivų irimą ir galimą pavojų gamtai.
