Vienas iš jų – apie Marso klimatą. Mat „InSight“ prietaisai leidžia jam tyrinėti ir planetos atmosferą. Kai kurie kiti Marso tyrimų zondai taip pat tyrinėja atmosferą, bet „InSight“ tą daro beprecedentiškai tiksliai ir reguliariai.
Vienas iš įdomiausių atradimų – bent jau „InSight“ nusileidimo vietoje labai dažnai kyla dulkių sūkuriai. Per metus aptikta daugiau nei tūkstantis charakteringų slėgio pokyčių, žyminčių tokius sūkurius. Tiesa, labai keista, bet nė vieno sūkurio nepavyko nufotografuoti, nors kiti marsaeigiai jų yra užfiksavę ne vieną. Kodėl taip yra, kol kas visai neaišku.
Taip pat užfiksuotos gravitacijos sukeliamos bangos atmosferoje, infragarso signalai bei pašvaistės dėl cheminių reakcijų viduriniame atmosferos sluoksnyje – šie procesai buvo prognozuojami ir anksčiau. Bendrai paėmus Marso atmosfera, panašu, elgiasi daugmaž taip pat, kaip ir Žemės, nepaisant to, kad yra daug retesnė ir sausesnė.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Nature Geoscience“.
Per metus su trupučiu „InSight“ užfiksavo 450 drebėjimų. Tiesa, naujoje analizėje nagrinėjami tik 174 įvykiai, aptikti iki rugsėjo 30 dienos. Visi jie yra tektoninės kilmės, o ne, pavyzdžiui, sukelti meteoritų smūgių. Tai reiškia, kad Marsas yra vis dar seismiškai aktyvi planeta.
Panašu, kad silpnų drebėjimų – mažesnių nei 3 balų Richterio skalėje – skaičius atitinka jų dažnumą Žemėje toli nuo tektoninių plokščių sandūrų. Kita vertus, nė karto neužfiksuota stiprių, stipresnių nei 4 balų, drebėjimų, taigi skirtumai tarp Marso ir Žemės seismologijos tikrai egzistuoja. Taip pat įdomu, kad magnetinis laukas nusileidimo vietoje yra maždaug dešimt kartų stipresnis, nei buvo įvertinta iš orbitos.
Antrojo tyrimo rezultatai taip pat publikuojami „Nature Geoscience“.
