Šį klausimą nagrinėję leidinio „Ars Technica“ žurnalistai susidūrė su viena netikėta kliūtimi: buvo labai sunku įtikinti mokslininkus ta tema bendrauti. Bet išaiškinus, kad tai ne kolegų pokštas, o tikras žurnalistinis tyrimas, reikalai pagerėjo.
„Didžioji dalis duomenų, kuriuos mes turime apie didžiąsias banginių rūšis, yra surinkti tais laikais, kai juos masiškai žudydavome“, – sakė Svartmoro koledžo (JAV) biologijos docentas dr. Mattas Leslie. Žudymo mastai iš tiesų buvo milžiniški – banginių medžiotojai vien mėlynųjų banginių sunaikino nuo 2 iki 3 milijonų, veikiausiai neatpažįstamai pakeisdami jūrų ekosistemas ir didžiausius planetoje gyvūnus nustūmė ties išnykimo riba. „O jei atvirai, tai niekas tomis išangėmis per daug ir nesidomėjo“, – pridūrė docentas.
Jam pritarė ir Amerikos banginių bendruomenės prezidentas Uko Gorteris. „Banginių išangės mokslininkų susidomėjimo išvengė kelis šimtus metus. Tiesiog nėra ir niekada nebuvo jokio intereso aprašinėti absoliutų šio organo dydį ar jo pralaidumą žarnyno dujoms. Banginių medžiotojus kur kas labiau domino kiek kraujo, mėsos ir taukų galima gauti iš vieno banginio Bet jie kartais atkreipdavo dėmesį ir į įspūdingo dydžio penį“, – sakė banginių ekspertas.
„Jeigu paimtumėte mėlynąjį banginį ir jį apverstumėte – tarsi tai būtų lengva – pas patelę ties pat uodega rastumėte plyšį“, – anatominius ypatumus dėstė M.Leslie. Tas plyšys dengia ir patelės genitalijas, ir išeinamąją angą. Ir nors banginių medžiotojai tuo plyšiu nelabai domėjosi, bet jie išmatavo atstumą nuo išangės iki klitorio, o taip pat – bendrą plyšio ilgį. Didžiausioms banginėms jis buvo nuo 1,2 iki 1,5 metrų. Patinai turi du plyšius – vieną išangei, kitą – peniui. Šiais laikais tokio dydžio banginių sutinkama jau nelabai daug, todėl galima manyti, kad medžiotojų matavimai žymi viršutinę ribą.
Išangė yra virškinimo trakto „paskutinis taškas“. Žvelgiant iš grynai inžinerinės perspektyvos, išangės skersmuo yra tiesiogiai proporcingas jos pralaidumui. Laimei, išmatų tyrimai nėra invaziniai ir yra visiškai teisėti, todėl knygos „Spying on Whales“ autorius, Smithsonian muziejaus jūrų žinduolių fosilijų kuratorius dr. Nickas Pyensonas bei Stenfordo universiteto podoktorantūrinių studijų mokslininkas dr. Matthew Savoca būtent tokių tyrimų ir ėmėsi – jie savo darbo išvadas ketina publikuoti jau ganėtinai greitu metu. „Kiek man teko matyti banginių išmatas, paprastai jos Bristolio išmatų skalėje vertintinos 5 ar 6 balais, taigi, nėra taip, kad banginiai išstūminėtų šaldytuvo dydžio krūvas“, – sakė M.Savoca.
Bristolio išmatų skalę 1997 metais sukūrė Bristolio karališkosios ligoninės ekspertai, norėję padėti pacientams ir jų gydytojams įvertinti išmatų išvaizdą ir konsistenciją. Šioje skalėje vienetu vertinamos tarsi riešutai kietos išmatos, septynetu – visiškai skystos išmatos. 5-6 balai reiškia, kad išmatos yra „minkšti gabaliukai su aiškiais kraštais“. Ši išmatų skalė yra kvazi-kiekybinė vertinimo sistema, kuri šiuo atveju mums leidžia suprasti išmatų, iškeliaujančių per banginio išangę, kokybinius parametrus.
N.Pyensono ir M.Savocos nuotraukose galima pamatyti aukso geltonumo, lašišų rausvumo ir vario rudumo išmatų debesis, besitęsiančius kelis metrus už banginių uodegų. „Jų išmatos nėra tokios kaip mūsų. Tai nėra vandenyne plūduriuojantys rąstai. Jie gerokai labiau išskydę, beveik pūkuoti. Paprastai tariant, spirų jie nemėto“, – sakė mokslininkas.
Taigi, amerikietiškų pašaipų pagrindas veikiausiai yra noras tiesiogiai susieti išeinamosios angos dydį su gyvūno dydžiu. Tačiau tai, anot Teksaso A&M universiteto jūrų biologijos docentės dr. Daros Orbach teigimu, ne visada yra tiesa. Taip pat docentė pažymi, kad, lyginant su bendru kūno dydžiu, mėlynųjų banginių smegenys taip pat yra santykinai labai mažos. Anot jos, tikėtina, kad mėlynųjų banginių išangės nėra didelės dėl to, kad jų maistas yra labai smulkus – šie gyvūnai košia milžiniškus vandens kiekius ir maitinasi į labai mažas krevetes panašiu grobiu – kriliu.
Deja, mokslininkai neturi galimybės pasakyti, iki kiek banginio išangė gali išsiplėsti. „Būtų labai paprasta išmatuoti banginio anuso išsitempimo galimybes naudojant biomechaninius metodus, tačiau gauti prieigą prie šviežios mėlynojo banginio išangės nėra taip paprasta. Esu atlikusi daugiau nei 400 jūrų žinduolių reprodukcijos organų analizes, bet per tą laiką negavau nė vieno mėlynojo banginio mėginio. O vienintelio mano tirto mėlynojo banginio lavono genitalijos buvo suėstos ryklių“, – sakė D.Orbach.
Taigi, vis dar lieka neatsakytas pagrindinis klausimas: kokio dydžio yra banginio išangė? M.Leslie ir N.Piensonas nepriklausomai vienas nuo kito pateikė labai panašų spėjimą: maždaug nuo 10 iki 15 centimetrų skersmens – tarsi didelis greipfrutas. Bet vienas šaltinis sako, kad jos gali būti ir didesnės. 1828 m. publikuotoje knygoje – „Ostéographie de la baleine échouée à l'est du port d'Ostende le 4 novembre 1827“ – yra iliustracija, kurioje atvaizduota mėlynojo banginio patelės vulva bei išangė.
Mastelio rodyklė, veikiausiai sugraduota po 10 centimetrų, rodo, jog išangės skersmuo yra apie 15-20 centimetrų. Bet piešimo metu jau buvo prasidėjęs banginio puvimo procesas, todėl ši anga galėjo būti didesnė nei normaliomis sąlygomis. Kitoje nuotraukoje, kuri yra knygoje „Southern Blue and Fin Whales“, matomas banginio pilvas. Sunku įžiūrėti, bet panašu, kad banginio išangė yra maždaug greipfruto dydžio.
Taigi, ką sužinojome iš šio straipsnio? Na, visų pirma, pokštų apie politikus kūrėjai ne visada laikosi anatominio tikslumo principų. Antra, banginio išangės skersmuo yra maždaug greipfruto dydžio. Trečia, pasaulyje tikriausiai nėra tokios biologinės išangės, kuri prilygtų nemėgstamiausiems politikams.
