Įsivaizduokite, kad judantis, aktyvus ir jokių sveikatos bėdų neturintis žmogus gyventų be streso, laikytųsi visų mitybos rekomendacijų, neturėtų žalingų įpročių, daug judėtų ir tikrai rūpintųsi savimi – kiek laiko jis galėtų išgyventi? Mokslininkus tai labai domina, nes ne vienas ilgaamžis turėjo žalingų įpročių ar visą gyvenimą dirbo sunkų fizinį darbą. Kiek laiko G.Burnsas būtų gyvenęs, jei nebūtų rūkęs?
Pasak naujo Makgilio Unviersiteto atlikto tyrimo, jokių ribų nėra. Arba bent jau jos taip toli, kad jų aptikti kol kas neįmanoma. Mokslininkai pažvelgė į ankstesnius tyrimus, kurie teigė, kad maksimalus žmogaus amžius yra 115 metų – jį riboja biologiniai veiksniai, nulemiantis senėjimą. Tačiau žmonės, kurie dabar sulaukia tokio amžiaus, dažnai gyveno labai sunkų gyvenimą.
Mokslininkai pastebi, kad šiuo metu gyvi seniausi pasaulio žmonės dažnai sunkiai dirbo nuo pat vaikystės, išgyveno pasekmes turinčias ligas ar traumas. Kai kurie jų turėjo labai žalingų įpročių, kurie, kaip jau ne kartą įrodyta, trumpina gyvenimą. Dabar mūsų gyvenimas išties yra lengvesnis nei buvo prieš 117 metų.
Tad neabejotinai, maksimali gyvenimo trukmė turėtų būti didesnė nei 115 metų. Tačiau kiek tiksliai – mokslininkai nesiryžta įvardinti, belieka spėlioti – tai gali būti ir 120 metų, o gal net ir 130 ar dar daugiau. Šią ribą ateityje patikslins rekordinio amžiaus sulaukę žmonės, kurie dabar yra jaunuoliai.
Ateities prognozės labai drąsios, nes dabar net fizinį darbą dirbantys žmonės gali pasikliauti įrankiais ir mašinomis, kurios jį palengvina. Todėl bus įdomu pamatyti, kokio amžiaus sulauks dabar jauni žmonės. Tiesa, vieno mus žudančio dalyko niekaip negalime atsikratyti – streso.
Taigi, mokslininkai ribų neranda ir teigia, kad gyvenimo trukmė ateityje tik ilgės. Tai lemia ne tik lengvesnis gyvenimo būdas, bet ir medicinos pažanga. Jei atsikratytume streso ir pavyktų išvengti antibiotikams atsparių bakterijų įsigalėjimo, tikėtina, kad mūsų amžius pasieks iki šiol nematytas aukštumas.
Jeanne Calment buvo pakankamai savarankiška ir savo gyvenimo pabaigoje, nors buvo akla. Nuo 110 metų ji gyveno globos namuose. Kiekvieną rytą keldavosi 6:45 val., pasimelsdavo, tuomet mankštindavosi sėdėdama kėdėje. Ji teigė, kad dama turi turėti gražias rankas ir kojas, todėl jas uoliai lankstydavo – prižiūrėtojai pastebėjo, kad J.Calment judėjo greičiau nei 30 metų jaunesni jos kaimynai. Prižiūrėtojai taip pat pastebėjo, kad jos protas buvo aštrus, palyginti su kitais daug jaunesniais globos namų gyventojais. J.Calment visą gyvenimą rūkė – iš pradžių cigarus, o globos namuose – cigaretes. Ir gėrė vyną. Ji mėgo desertus ir raudoną mėsą – kartais per savaitę suvalgydavo daugiau nei kilogramą šokolado.
