Kosmosas tapo mažiau tamsus ir grėsmingas
Milijoną kilometrų nuo Žemės nutolusią orbitą, 2022 m. sausio pabaigoje pasiekė bene įspūdingiausias į kosmosą pakilęs mokslinis instrumentas – Jameso Webbo teleskopas.
Jį 17 metų kartu kūrė NASA, Europos bei Kanados kosminės agentūros, šis projektas atsiėjo net 10 mlrd. JAV dolerių. Teleskopas orbitoje išskleidė teniso aikštelės dydžio apsauginį ekraną, tai leido atlikti spalvotas nuotraukas ir praplėsti žmonijos suvokimą apie visatą.
2022 m. pirmą kartą istorijoje pakeista ir kosminio kūno skrydžio trajektorija – 500 kg sveriantis kosminis laivas 22 530 km/h greičiu rėžėsi į 160 metrų skersmens asteroidą „Dimorphos“. Tad nuo šių metų galime gyventi ramiau – jei koks asteroidas grasins Žemei, NASA jau pasirengusi „nuspirti“ jį tolyn.
Gyvenimas bus ilgesnis ir kokybiškesnis
Apie žmogaus genomo sekvenavimą (sekos nuskaitymą) kalbama tiek metų, tačiau tik 2022 m. pavyko nuskenuoti likusius 8 proc. genomo DNR sekos. Jau dabar genetiniai tyrimai leidžia nuspėti galimas paveldimas ligas ar parodo gresiantį vėžį, o gautas visas genomo žemėlapis leis tiksliai nustatyti, kokios genų kombinacijos nulemia retas ir paplitusias ligas.
Šie metai buvo itin reikšmingi ir organų spausdinimui 3D technologija – birželį dvidešimtmetė pacientė iš Meksikos pirmoji pasaulyje gavo ausies implantą, kuris buvo sukurtas 3D spausdintuvu, panaudojant gyvas jos ląsteles.
Medicinos pasaulį sudrebino ir tai, kad šiemet 3 paralyžiuoti žmonės vėl atsistojo ant kojų. Visiškai kūno nevaldantiems pacientams į stuburą buvo implantuoti elektrodai, kurie siunčia elektros impulsus tam tikriems stuburo smegenų regionams, taip aktyvuodami liemens bei kojų raumenis.
Skaitmeninis pasaulis dar labiau įtraukia
Dirbtinis intelektas (DI) kurti meną pradėjo jau seniai, tačiau 2022-ieji buvo itin derlingi tokio meno apraiškomis. „OpenAI“ sukurtas dirbtinio intelekto valdomas „dailininkas“ „DALL-E“ gali nutapyti bet kokį paveikslą, aprašius žodžiais tai, ką nori paveiksle matyti ir kokiu stiliumi turi būti atliktas darbas.
Jei domina ne dailė, o rašymas – ta pati „OpenAI“ siūlo „ChatGPT“ – jis gali atsakinėti į klausimus, kurti straipsnius bei apybraižas. DI ne tik moka kurti rišlų ir „žmogišką“ tekstą, bet gali save cenzūruoti, supranta, kai užduodami neįmanomi klausimai. 2022 m. buvo įspūdingi ir „metavisatai“, kuriame kiekvienas galės lankytis, bendrauti, susikurti namus ar rengti koncertus.
„Meta“, besirengdama žengti į „metavisatą“, pristatė „Quest Pro“ – virtualios realybės šalmą ir papildytos realybės akinius bei kompiuterį viename. Šis įrenginys seka jūsų veido išraiškas, tad bendraujant virtualioje realybėje, jas matys ir pašnekovas.
Gyvensime ir mirsime žalesni
Rugsėjį elektra varomas lėktuvas „Alice“ atliko pirmąjį savo skrydį – nors truko tik 8 minutes, tačiau tapo pirmuoju žingsniu link netaršios aviacijos. O Ispanijoje pradėta statyti didžiausia ekologiška vandenilio gamykla „HyDeal Espana“.
Taip jau yra, kad žmogus prie taršos prisideda dar ir miręs – kartu su kūnu po žeme užkasama daugybė nuodingų chemikalų ir metalų, o kremuojant – teršiamas oras ir didinamas šiltnamio efektas. Olandų kompanija „Loop Biotech“ šiais metais pasiūlė pirmąjį pasaulyje „gyvą“ karstą „The Cocoon“ – per 7 dienas užaugintas iš grybienos, kuri išdžiovinama.
Užpiltas drėgnu gruntu jis greitai suyra, o per 45 dienas jis virsta gyvais grybais, kurie pagreitina kūno irimą, įsisavina ir perdirba žmogaus organizme buvusias taršias medžiagas ir taip maitina supančius augalus.
Technologijos tampa nuolatiniais gyvenimo palydovais
2022 m. „iPhone 14“ ir „iPhone 14 Pro“ modeliai gavo visiškai naują funkciją – atsitikus nelaimei, vietoje, kur nėra jokio ryšio, pasiųsti žinutę pagalbos tarnyboms per orbitoje skriejančius palydovus.
Nors „Emergency SOS“ paslauga kol kas veikia tik JAV ir Kanadoje, tai galimybė padaryti kažką, kas iki tol buvo išvis neįmanoma. Dar vieną ilgai lauktą inovaciją pristatė švedų kompanija „Exeger“ – ji sukūrė lankstų ir atsparų saulės elementą „Powerfoyle“, kurį galima lankstyti, keisti jo išvaizdą ir spalvą. Jau dabar galima įsigyti saulės įkraunamas ausines, save įsikraunančią šuns GPS apykaklę ar net dviračio šalmą.
Šiemet beveik nepastebimai išmanieji laikrodžiai virto diagnostikos ir pagalbos įrenginiu ne tik sveikuoliams, bet ir sergantiems. Dabar populiariausi „Apple“ ir „Samsung“ laikrodžiai ne tik skaičiuoja pulsą ir žingsnius, bet gali sekti kraujo prisotinimą deguonimi, miego kokybę, kūno temperatūrą, pranešti apie širdies ritmo sutrikimą, daryti elektrokardiogramą, kai kurie net matuoja kraujo spaudimą. Ir nors kol kas tai nėra idealiai tikslu, tai nepakeičia mediko, tačiau surinkta informacija tikrai padės gydytojui geriau suprasti ligonio būklę.
