Kolegos apie fiziką A.Piskarską: buvo lyderis ir vizionierius

Apie mokslininko mirtį šeštadienio vakarą feisbuke paskelbė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas.

„Algis Piskarskas – vienas žymiausių Lietuvos fizikų. Lietuvos lazerių tėvu vadinamas mokslininkas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių ir šaltinių srityje, bet ir buvo vienos pažangiausių Lietuvos technologijos ir gamybos sričių kūrėjas, kartu su kolegomis įsteigęs „Šviesos konversijos“ bendrovę. Jei dabar pasaulyje yra žinomi Lietuvos mokslininkų pasiekimai lazerių fizikos srityje ir Lietuvoje pagaminti lazeriai – tai didžia dalimi prie ištakų stovėjusio profesoriaus nuopelnas. Visos bendruomenės vardu reiškiu užuojautą artimiesiems ir kolegoms bei dėkoju už sunkiai išmatuojamą profesoriaus indėlį į Universiteto tradiciją“, – užuojautą reiškė VU rektorius.

Indėlis į fizikos mokslą

Algis Petras Piskarskas gimė 1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose mokytojų šeimoje. Baigęs Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą pradėjo studijuoti fiziką Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 1962 m. trečio kurso studentas A.P. Piskarskas, akademiko Povilo Brazdžiūno skatinamas, išvažiavo į Maskvos M.Lomonosovo universitetą tęsti fizikos studijų, kur gilinosi į tik išrasto lazerio ir jo unikalių savybių spinduliuotės paslaptis.

Lazerių fizikos sritis tuo metu buvo laikoma ypač prestižine, o dirbti vienoje iš stipriausių pasaulio laboratorijų buvo neįkainojama patirtis.

„Profesorių A.P.Piskarską buvo labai lengva atskirti iš aplinkinių: visada pasitempęs, aukštai pakelta galva ir niekada nuo veido nedingstanti šypsena, kuri keldavo ir pagarbą, ir šiokią tokią baimę. Tad šitą šypseną aš labiausiai ir prisiminsiu, nes būtent taip atrodo žmogus, kuris turi aiškią vizija ir žino, kaip ją pasiekti. Didelė garbė buvo dirbti šalia šio žmogaus“, – 15min pasakojo VU FF Lazerinių tyrimų centro docentas Domas Paipulas.

Pradėjus dirbti Vilniuje atsiskleidė ir vadybiniai būsimojo profesoriaus gabumai. Pamažu jis subūrė bendraminčius ir netrukus prasidėjo lazeriniai eksperimentai, kurių tikslas – suprasti, kaip kristaluose netiesiškai sąveikauja bangos, kokia yra kristalų dispersijos įtaka impulsų formavimui, kaip galima valdyti jų bangos ilgį ir trukmę. Jau 1969 m. pirmą kartą pavyko stebėti parametrinę šviesos generaciją kristale nenaudojant optinio rezonatoriaus.

Tai sukėlė mokslinės visuomenės nuostabą, pasigirdo netgi skeptiškų balsų. Tačiau A.P.Piskarskas atkakliai gilinosi į reiškinį pateikdamas vis naujų eksperimentinių faktų, palygindamas juos su skaitmeninio modeliavimo rezultatais. Netrukus rezultatai buvo pripažinti, juos pakartojo kitos laboratorijos ir Vilniaus lazerininkų straipsnius pradėjo cituoti pasaulyje.

1983 metais jis apsigynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“. Tais pačiais metais tapo Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu.

„Prof. A.P.Piskarskas buvo nepaprastai plataus akiračio mokslo eruditas ir vizionierius. Man teko didelė garbė kartu su juo dirbti ir iš jo mokytis“, – 15min prisiminimais dalijosi VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro profesorius (su išskirtinio profesoriaus kategorija) Audrius Dubietis.

Moksliniai kontaktai su užsienio mokslininkais, užmegzti aspirantūros metais, vėliau labai pravertė A.P.Piskarskui organizuojant Vilniaus tarptautines lazerių fizikos konferencijas ir viešinant pasaulyje Lietuvos lazerininkų laimėjimus.

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos mokslui atsivėrė naujos perspektyvos. A.P.Piskarskas dalyvavo pasirašant bendradarbiavimo sutartis su Europos ir JAV mokslo centrais, iš Europos Komisijos, JAV kompanijų ir kitų tarptautinių fondų pelnė lėšų naujiems projektams vykdyti. Jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu (1991 m.), Lietuvos mokslų akademijos akademiku (1996 m.), Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu (2001–2005 m.). Kvantinės elektronikos katedroje ir toliau buvo gausiai ginamos daktaro ir habilituoto daktaro disertacijos. Jų skaičius artėja prie 60. A. P. Piskarskas – 22 disertantų vadovas.

Mokslininkas parašė daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų.

V. Valuckienės nuotr./LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, ELI generalinis direktorius prof. Wolfgangas Sandneris ir LMA tikrasis narys prof. Algis Petras Piskarskas.

2019 metais buvo pagerbtas „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

„Algį Piskarską prisimenu ir prisiminsiu įvairiai. Pirmiausia – kaip mielą ir draugišką kaimyną, su kuriuo viename name gyvenau nuo šešerių metų. Kiek vėliau, jau mokykloje, supratau, kad jis yra ypatingas ir kaip vadovas: jo katedros languose penktajame fakulteto aukšte dar ir aštuntą ar devintą vakaro degdavo šviesos, nors likusiame fakultete jau būdavo tamsu. Aišku, prisiminsiu jį kaip mokslininką, kurio pavardė pirmiausia ateidavo ir tebeateina į galvą, pristatant Lietuvos fizikos pasiekimus užsienio kolegoms. Kaip viršininką, kuris pakvietė ir priėmė mane į Vilniaus universitetą, ir kuris iki pat paskutinių dienų nenustojo svajoti ir siekti vis didesnių ir aukštesnių tikslų. Kaip lyderį, šalia kurio mes visi tapdavome geriausiomis savo pačių versijomis. Buvo garbė dirbti su juo ir iš jo mokytis“, – atsiminimais dalijosi VU FF Lazerinių tyrimų centro profesorius Mikas Vengris.

Atsisveikinti su profesoriumi bus galima birželio 14 d. 16:00–21:00, birželio 15 d. 09:00–13:00 Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22, 1 salėje. Urna išnešama Birželio 15 d. 13:00. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, Karių Kapų g. 11.

Šeima prašytų vietoje vainikų velionį palydėti viena balta gėle.