Pasak LIKS prezidento, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininko Sauliaus Maskeliūno, renginio pranešimų temos šiais metais apėmė itin platų spektrą: nuo dirbtinio intelekto, robotikos ir programavimo aktualijų iki esminių skaitmeninės valstybės vystymo problemų.
„Tai Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tradicinis renginys, sutraukiantis ne tik informatikos mokslu besidominčią akademikų bendruomenę, bet ir verslininkus bei informatikos mokytojus. Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos konferencijoje buvo aptartas bendrojo lavinimo mokyklų informatikos ugdymo naujos programos projektas. Džiugu, kad Lietuvos mokyklose savo vietą ras mokymas programuoti Python programavimo kalba, tačiau neramina atvejai, kuomet dešimtukus turintys abiturientai neišlaiko informatikos egzamino“, – mintimis dalinosi LIKS prezidentas S.Maskeliūnas.
Skaitmeninės kompetencijos ugdymas – nelygiavertis ir apipintas baimėmis
Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Ieva Jakšaitytė, pasidalinusi programavimo mokymo patirtimi, pripažino, kad vis tik pusė lektoriaus darbo yra kovoti su besimokančiųjų baimėmis ir kitomis emocijomis, trukdančiomis mokytis ir išmokti. Be to, patiems pedagogams reikia mokytis ir kelti kompetenciją.
„Programavimo mokymų pedagogams poreikis yra akivaizdus. Taip pat svarbu programavimo mokymų medžiagos prieinamumas ir atitikimas geriausioms praktikoms. Artimiausiu metu Python išliks programavimo kalba, kurios mokant lengviausia sudominti moksleivius programavimu“, – pranešime akcentavo I.Jakšaitytė.
Paklausta, kada skaitmeninio raštingumo ugdymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose bus lygiavertis matematikos ar kalbų mokymui, o informatikos pamokas turės pradinukai ir 11-12 klasių mokiniai, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė tikino, kad skaitmeninis raštingumas tapo svarbesniu po nuotolinio darbo ir mokymosi pradžios.
„Labai svarbu, kiek mūsų politikai ir visuomenė tai laiko lygiaverčiu dalyku. Man atrodo, kad pandemija – tiek nuotolinis darbas, tiek mokymasis padarė svarbesniu skaitmeninį raštingumą. Dėl informatikos mokymo nuo trečiosios klasės iki bendrojo ugdymo pakopos baigimo, aš tikiu, kad su atnaujintu ugdymo turiniu tą galimybę mes turėsime“, – teigė J.Navickaitė.
Informacinių ir ryšių verslo įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ projektų vadovas Andrius Plečkaitis informavo, kad Lietuvoje šiame sektoriuje jau dirba apie 2,5 proc. dirbančiųjų, o skaitmenines kompetencijas turinčių darbuotojų poreikis išlieka milžiniškas ne tik tiesiogiai su IT susijusiuose versluose.
„Prognozuojama, kad 2030 metais net 42 proc. Lietuvos darbo vietų bus automatizuotos dėl sparčių robotizacijos ir skaitmenizacijos procesų. Bendras darbo vietų skaičius turbūt nemažės, tačiau išaugs skaitmenines kompetencijas turinčių darbuotojų poreikis. Jeigu 2019 m. IRT sektoriuje dirbo beveik 32 tūkst. žmonių, tai 2030 m. Lietuvoje turėsime 70 tūkst. šio sektoriaus darbuotojų. Nerimą kelianti tendencija – mažėjantis informatikos studentų skaičius bei didelis pasitraukimas iš studijų. Praėjus metams po planuotų informatikos studijų baigimo, programuotojo darbą pasirenka vos 33 proc. pradėjusių šias studijas“, – pastebėjo A.Plečkaitis.
Lietuviškas internetas – ne visada lietuviškas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG atstovas Vaidotas Jakuška pristatė domeno pasirinkimo interneto svetainėms problemas ir .lt domeną, kuris išlieka daugiausiai naudojamas Lietuvoje.
„Lietuvoje intensyvėjant interneto vartojimui, kurį dar labiau paskatino karantinas, nuosekliai auga registruotų domenų skaičius. Šiuo metu lietuviai yra registravę daugiau nei 325 tūkst. domenų, iš kurių – apie 192 tūkst. arba 59 proc. registruota .lt domenų. Akivaizdu, kad .lt domenas išlieka populiariausias Lietuvoje, tačiau kai kurie verslai neišvengia klaidų lietuviškoms interneto svetainėms ar el. parduotuvėms pasirinkdami kitus domenus. Interneto svetainei, kurios tikslinė rinka yra Lietuva, visuomet reikėtų naudoti .lt domeną, nes vartotojai lengviau atsimena ir naršyklės adreso eilutėje iš įpročio rašo lietuvišką dalį .lt“, – teigė V.Jakuška.
Kita problema, pasak KTU atstovo, dažnas šveplavimas domenų varduose. Nors nuo 2004 metų yra sudaryta galimybė naudoti savitąsias lietuviškas raides ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž .lt domeno varduose, daugiakalbei terpei pritaikytų IDN domenų (angl. Internationalized Domain Names), kaip pvz., gražus-vardas.lt, registruojama nedaug.
„Šveplavimas domenų varduose, SMS žinutėse ar el. laiškuose yra kilęs iš susiformavusio įpročio rašyti šveplai, kai nebuvo galimybės pilnavertiškai naudoti gimtąją kalbą kompiuterijoje. Nors dabar šveplavimas el. laiškuose gana retas reiškinys, trumposios SMS žinutės rašomos ir domenų vardai dar dažnai registruojami švepli. Vis tik patartina turėti abu domeno variantus – taisyklingą ir šveplą, lankytojų srautą nukreipiant į kurį nors vieną. Be to, taisyklingas lietuviškas domeno vardas palengvins sakant adresą telefonu ar radijo reklamoje“, – patarė KTU atstovas.
Siekdama puoselėti taisyklingą lietuvių kalbą internete, keisti vartotojų įpročius rašyti šveplai ir atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą domenų varduose, Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) inicijavo gražiausio lietuviško interneto vardo konkursą. 2015 m. gražiausiu lietuvišku interneto vardu išrinktas voveraitė.lt domenas, 2016 m. – vištapuode.lt, 2017 m. – ilgasūsas.lt, 2018 m. – šilinga.lt, 2019 m. – užventis.lt, 2020 m. – sukįkaimą.lt, 2021 m. – jūrė.lt.
Skaitmeninės valstybės kūrimo nesėkmės
Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) Valstybės informacinių išteklių valdymo analizės ir plėtros sekcijos vadovas Romualdas Krukauskas svarstė, ar Lietuvai pavyks sukurti skaitmeninę valstybę, kurioje būtų efektyviai valdomi valstybės IT ištekliai ir teikiamos kokybiškos elektroninės paslaugos.
Analizuodamas didžiąsias nesėkmes, kuomet valstybės informacinės sistemos per Lietuvos nepriklausomybės 30 metų laikotarpį buvo vystomos nesistemiškai ir decentralizuotai, R. Krukauskas įvardijo opias kokybės, suderinamumo, pernelyg aukštos kainos problemas.
„Daugiausiai kritikos sulaukiantis E-sveikatos projektas kuriamas nenustačius vieningų reikalavimų ir standartų. Turėdamos skirtingą Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų finansavimą, ligoninės ir poliklinikos kuria savo sistemas. Pavyzdžiui, Santariškių klinikos turi savo, Centro poliklinika – atskirą savo, Kauno klinikos – vysto dar kitą informacinę sistemą. Suderinamumo tarp jų mažai, todėl E-sveikatoje viską integruoti kokybiškai nebeįmanoma, nes nėra nustatyta, kada nustos veikti atskiros sistemėlės ir bus vieninga E-sveikatos sistema. Analogiška situacija švietimo, socialinėje ir kitose sferose“, – tikino R.Krukauskas.
Kita daug visuomenės kritikos sulaukusi nesėkmė – el. parašo sistemos kūrimas. Pasak LIKS atstovo, dėl skirtingų institucijų projekto dubliavimo nepavyko sukurti plačiai naudojamo el. parašo.
„Vidaus reikalų ministerija pritariant Informacinės visuomenės plėtros komitetui sukūrė asmens tapatybės kortelę su integruotu el. parašu pagal ES standartus. Kitose ES šalyse taip pat buvo sukurtos analogiškos tapatybės kortelės, tačiau el. paslaugos per sieną skirtingose valstybėse teikiamos tik su nacionaline tapatybės kortele. Darbas padarytas, tačiau kortelė su el. parašu nenaudojama, o „Registrų centras“ sukūrė savo pakaitalą USB atmintinėje, nors ES rekomendacija buvo naudoti el. parašui asmens tapatybės korteles. Tokio dubliavimo ir konkurencijos rezultatas – mažas el. parašo naudojimas ir atsilikimas vystant skaitmeninę valstybę“, – apgailestavo R.Krukauskas.
