Pradėkime šį kartą nuo dramblio kambaryje ir paklauskime tiesiai šviesiai – tai kuo tas „Astro Bot“ taip skiriasi nuo bet kurio kito sėkmingo pastarojo dešimtmečio „Nintendo“ žaidimo? Pavyzdžiui, „Mario“, „Kirby“ ar „Donkey Kong“ serijų?
Atsakymas slypi visoje turtingoje ir stiprią nostalgiją sukeliančioje „Sony“ žaidimų istorijoje. Ją „Astro Bot“ kūrėjai ne tik gausiai įtraukė į savo žaidimą, bet ir tą padarė taip sumaniai, kad žaidėjams „Astro Bot“ turėtų būti kaip netikėta kelionė prisiminimų užkaboriais kaskart nustembant suradus savo mėgstamus veikėjus iš daugybės žaidimų, skirtų „PlayStation“ konsolėms.
Dalį šių personažų kūrėjai suslapstė lygiuose, kuriuos pereidinėsime, o dalis veikėjų turės net atskirus savo teminius pasaulius. Geras pavyzdys – Kratos, kuriuo galėsime tapti atsidūrę būtent „God of War“ pasaulyje. Kūrėjai net nuėjo visas ekstra mylias ir į šį pasaulį įdėjo iš žaidimo atėjusias mechanikas, galvosūkius ar kitus elementus, kuriuos atpažins tik tie, kas žaidė „God of War“. Tokių teminių pasaulių yra ir daugiau, bet jų neatskleisime, nes tai yra bene didžiausias siurprizas tiems, kas žais žaidimą.
Visus kitus personažus mes atrasime lygiuose, o vėliau juos sutiksime didžiuliame atskirame pasaulyje, kuriame bus sudužęs „PlayStation“ konsolės erdvėlaivis.
A, tiesa, visai pamiršome aptarti žaidimo siužetą. Nors būkime atviri – čia siužeto nėra, veikiau tai tiesiog dingstis mums leistis į nuotykius ir pagarba kūrėjams, kad jie nebandė čia kurti kažkokios neįtikėtinos istorijos – jie suprato tikrąjį šio žaidimo tikslą, kurio pagrindą sudaro nostalgija ir iki blizgesio nušlifuotas žaismas.
Bet jei jau užsiminiau apie siužetą, tai išsiplėsiu – pagrindinis žaidimo veikėjas Astro botas kartu su konsole „PlayStation 5“ arba erdvėlaiviu skrido kosmoso platybėse ir juos užpuolė ateivis. Jis erdvėlaivį sumaitojo tiek, kad skirtingos sudedamosios dalys išlakstė po skirtingas puses, o pats erdvėlaivio-konsolės korpusas nukrito negyvenamoj smėlio planetoj. Čia ir prasideda pats nuotykis – turime keliauti į skirtingas galaktikas ir ten įveikinėti atskirus pasaulius arba lygius tol, kol neatrakinsime galimybės sutikti tos galaktikos boso ir atimti iš jo ar jos saugomos erdvėlaivio dalies. Štai ir visas siužetas, bet jis čia, kaip ir užsiminiau, turi tik funkcinę paskirtį.
Taigi, prieš mūsų akis gausybė lygių, kurie, jei būti labai priekabiems, kaip ir primena panašaus žanro gerus ir patikrintus „Nintendo“ žaidimus, bet. Pirmas „bet“ yra tai, kad čia sutiksime „Sony“ žaidimų personažus ir tokio dalyko dar tikrai nebuvo nei viename žaidime.
Kitas „bet“ – visi „Astro bot“ lygiai vis tiek yra labai kūrybiški bei verčia mus ne tik grožėtis netikėtais pasauliais, bet ir nuolat pratintis prie skirtingo žaismo. Kūrėjai to pasiekia kiekviename pasaulyje paslėpdami po skirtingą galią, kurią radę mes visiškai kitaip judėsime po lygį.
Pavyzdžiui, tai gali būti raketinė kuprinė arba galimybė pasiversti į pelę arba spyruoklinės bokso pirštinės. Žodžiu, kiekviena planeta mus nustebins ne tik kliūtimis, bet ir galvosūkiais ar vis kitokiomis galiomis. Taip, dalis jų jau matyta kitose žaidimuose, pavyzdžiui, galimybė sulėtinti laiką, tačiau „Astro bot“ vis tiek atranda būdų kaip nustebinti ir verčia mus panaudoti net ir matytas galias labai netikėtais būdais.
Bet leiskite vėl sugrįžti prie „Sony“ personažų ir jų paieškos. Viso žaidime, visose galaktikose ir visose planetose mums bus leista surasti bei surinkti 305 botus, tačiau kiek mažiau nei pusė jų bus būtent visi tie legendiniai personažai, kuriuos esame kada sutikę konsolių „PlayStation“ žaidimuose.
Be abejo, čia bus visi pagrindiniai „Sony“ studijų žaidimų personažai, nuo Jako su Daxteriu ar Ratčeto iki Neitano Dreiko, bet bus ir svečių. Pavyzdžiui, Lara Kroft, „Resident Evil“ serijos personažai ir daug kitų.
Taigi, tai yra vienas nesibaigiantis nostalgijos paradas, kurį kūrėjai dar labiau pastiprina būtent teminiais lygiais. Vėlgi, jų nebus daug, bet, patikėkite, vienas ar du jų yra tokie geri, kad, tikėtina, net nubrauksite sentimentų išspaustą ašarą.
Beje, kūrėjai leidžia ir smagiai leisti laiką tame pasaulyje, kuriame būriuosis visi išgelbėti botai. Pavyzdžiui, čia galėsime nusipirkti daug kapsulių, iš kurių dalis suteiks daiktų išgelbėtiems botams, dalis leis keisti mūsų pultelio spalvą, dar kita dalis – atrakins naujus kostiumus mūsų pagrindiniam botui. Smagu ir tai, kad pagrindiniame pasaulyje galėsime prieiti prie visų išgelbėtų botų personažų ir kiekvienas turės atskirą animaciją ar kitokį savo žaidimų atspindėjimą. Tiems, kas atpažins savo pamėgtus veikėjus čia bus daug papildomų teigiamų emocijų.
Galiausiai, grafika ir apipavidalinimas. Tas tikrai akivaizdu, bet žaidimas atrodo labai gražiai ir jame nulis monotonijos. Kiekvienas pasaulis skiriasi nuo buvusio prieš tai ir čia mes keliausime tiek po paplūdimius ar saulėtas vietoves, tiek po lavos kraterius ir sniegynus.
Beje, norintiems iššūkio čia jo taip pat bus, nes galėsime atrakinti slaptus lygius, kur teks pamiklinti reakciją. Tiesa, visi jie įveikiami ir ne taip jau sunkiai, bet kai kurie iš jų tikrai privers paprakaituoti. Taip pat jie savo lengvu sudėtingumu paįvairina įprastus ilgesnius lygius. Dar dideliu „Astro bot“ privalumu tampa tai, kad žaidimas tiesiog kone tobulai išnaudoja „PlayStation 5“ „DualSense“ pultelį, nes į jį reikės ir pūsti, ir pagal vibraciją pajausti, kurią plytelę paspausti, išdaužti arba tiesiog jausti stiprėjantį lietų pagal tai, kaip menami lašai kris ant liečiamos pultelio vidurinės dalies. Taip pat bus daug garsinių efektų, kurie sklis iš pultelio mikrofono ir jie visi puikiai sugalvoti bei sumanūs.
Taigi, nesinori daugžodžiauti, o norisi tiesiog paraginti visus „PlayStation 5“ savininkus įsigyti šį vieną geriausių šių metų žaidimų. Ar jis turi trūkumų? Ko gero, tik vieną – trukmė. Pereiti žaidimą, viską jame surinkti ir net atrakinti „Platinos“ trofėjų mums užtruko vos 10 valandų.
Žinant, kad „Astro bot“ išleidimo dieną kainuoja 60 eurų, tokia trukmė gali pasirodyti kiek per trumpa, bet prie šio žaidimo galima praleisti ir kur kas daugiau valandų, tad šis trūkumas labai subjektyvus.
