Į 15min.lt kreipėsi skaitytojas Darius, kuris teigia, kad Vilniuje gyvenančiai jo 82 metų giminaitei buvo apgaule įsiūlytos „Cgates“ paslaugos.
„Atėjo žmogus ir pareiškė, kad „Vinita“ bankrutavo ir jos veiklą perėmė „Cgates“, todėl reikia pasirašyti naują sutartį. Drauge ne tik perjungė kabelinę televiziją, bet dar perėmė ir laidinį telefoną“, – teigė Darius. Prastai matanti senolė sutartį pasirašė tikėdama pardavėjo žodžiais ir jos neišnagrinėjusi.
„Cgates“ pradėjus laidinio telefono numerio perkėlimo darbus, vienai dienai buvo suteiktas laikinas numeris. Negalėdami susisiekti su pagyvenusia moterimi, giminaičiai sunerimo – gal kas nutiko?
Atvykęs ir išsiaiškinęs situaciją, Darius moters prašymu kreipėsi į „Cgates“ ir pareikalavo nutraukti sutartį, tačiau jam buvo paaiškinta, kad už pirmalaikį paslaugų atsisakymą gresia bauda. „Pervilioja žmogų ir jau kitą dieną grasina baudomis – argi taip elgiasi sąžiningos bendrovės?“ – retoriškai klausė Darius. Jis dar pridūrė, kad analogiškai perviliota buvo dar mažiausiai viena kaimynė toje pačioje laiptinėje.
Negarbinga konkurencija?
Prekės ženklą „Vinita“ valdančios kompanijos „Init“ generalinis direktorius Paulius Živatkauskas teigia ir anksčiau girdėjęs apie tokius „Cgates“ veiksmus.
„Mes esame jiems apie tai užsiminę. Jie mūsų prašo pasakyti konkrečius adresus. Tai panašu į išsisukinėjimą. Nes jei klientai tiesiogiai neišreiškia nepasitenkinimo, mes jų negalime matyti ir patikrinti, ar tikrai taip yra, – sako P.Živatkauskas. – Mano vertinimu, tai yra negarbinga konkurencinė kova, klientai tiesiog yra apgaudinėjami. „Cgates“ negarbingai supančioja tuos perėjusius abonentus ir be teismų jau nelabai ką tie abonentai gali padaryti. Jie yra paprasčiausiai apgauti.“
Mano vertinimu, tai yra negarbinga konkurencinė kova, klientai tiesiog yra apgaudinėjami, – sako P.Živatkauskas.
P.Živatkauskas teigė, kad dėl konkurentų veiksmų ketina kreiptis ne tik į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT), bet ir į teisėsaugą: „Savavališkas abonento atjungimas nuo mūsų tinklo yra traktuojamas kaip telekomunikacinių tinklų gadinimas. Čia matomai reikės policijai tuo susirūpinti.“
„Init“ Abonentų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Laima Valaitienė patikslino, kad per pirmąsias dvi liepos mėnesio savaites klientus aptarnaujantys kompanijos atstovai sulaukė per 50 pranešimų apie tai, kad klientai viliojami į „Cgates“ melu apie „Vinita“ bankrotą.
„Tokie gandai mus buvo pasiekę ir anksčiau. Viskas prasidėjo po to, kai pernai įvyko įmonės reorganizacija – prie „Init“ buvo prijungta „Vinita“, šios įmonės tapo viena bendrove, o ateityje, matyt, bus ir vienas prekinis ženklas. Klientams nieko daryti nereikėjo, jie ir sąskaitas moka ten pat“, – sakė L.Valaitienė.
Tik nesusipratimas?
„Cgates“ atstovai tokius konkurentų teiginius vadina pramanais. „Nė karto nesu girdėjęs tokio atvejo, kad būtume gavę kažkokį raštą iš „Vinitos“. Ir mes galime sakyti, kad dažnai girdime, jog „Vinita“ aiškina, kad mes bankrutuojame, Aš manau, kad klientai nesupranta iki galo informacijos, kuri jiems yra pasakoma“, – sakė „Cgates“ Pardavimų ir klientų aptarnavimo departamento direktorius Andrius Girdvainis
Jo teigimu, minėtai moteriai sutartį siūlęs atstovas nieko nesakė apie „Vinitos“ bankrotą. „Tai būtų neetiškas pardavimas ir už tai mes labai griežtai baudžiame. Kažkokia mistika dėl tos „Vinitos“ bankroto, – stebėjosi A.Girdvainis. – Visus nesusipratimus galime geranoriškai pašalinti, o kodėl taip atsitiko – mums patiems keista. Gal artimieji ar kažkas supyko ant klientės, kad ji pasirinko mus ir bando tokiu būdu spręsti šį klausimą? Nežinau.“
Aš manau, kad klientai nesupranta iki galo informacijos, kuri jiems yra pasakoma, – sakė A.Girdvainis
Nors Darius giminaitės vardu dar ketvirtadienio rytą parašė skundą, „Cgates“ atstovas apie tai nieko nežinojo. „Bandėme klientei paskambinti, išsiaiškinti situaciją, bet ji kažkodėl atsisakė su mumis kalbėtis. Norėtume išspręsti tai – ar sumažintume baudą, kad būtų minimali. Nelabai suprantu, kodėl ji nesutinka kalbėtis, ir pats giminaitis nesikreipė“, – sakė A.Girdvainis.
Skundų – ne vienas
Kad tai nėra pavienis atvejis, patvirtina ir RRT pateikti duomenys: vien nuo liepos 15 dienos tarnyba yra gavusi ir nagrinėja 17-os vartotojų prašymus dėl sutarčių, sudarytų su „Vinita“, nutraukimo, dėl to, kad vartotojai pakeitė paslaugų teikėją ir sudarė sutartis su „Cgates“.
Tiesa, įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu ir ją pripažinti negaliojančia, galima tik kreipusis į teismą. Kitu atveju vienašališkai nutraukiant sutartį naujasis paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas jo patirtas protingas išlaidas.
Netesybos negali būti taikomos tik jei teikėjas pakeitė sutarties sąlygas, padidino paslaugų kainas arba iš esimės pažeidė sutartį. Kitu atveju netesybų dydį sumažinti gali tik teismas.
Beje, nesąžiningos komercinės veiklos draudimą numato Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas. Jame, be kita ko, nurodoma, kad komercinė veikla gali būti pripažįsta kaip nesąžininga, jei ji yra nukreipta į aiškiai nustatomą grupę vartotojų, kurių elgesys dėl jų psichinės arba fizinės negalios, amžiaus arba patiklumo gali būti ypač lengvai iškreipiamas komercine veikla ar siūlomu produktu, ir kai ši komercinė veikla gali iš esmės iškreipti tokios vartotojų grupės nario ekonominį elgesį. Už šio įstatymo įgyvendinimą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Konkurentai karpo laidus
Su nesąžiningais konkurentų veiksmais ne sykį teko susidurti ir telekomunikacijų bendrovei TEO.
„Per praėjusius metus Lietuvoje užregistravome kelis šimtus tokių pavyzdžių: esame gavę vartotojų skundų, susijusių ir su šiuo atveju minima bendrove. Apie tai įspėjome savo klientus, taip pat esame kreipęsi į Konkurencijos tarybą ir RRT. Nagrinėjome ir sprendėme ne vieną panašų atvejį, kai netgi nukerpami TEO elektroninių ryšių linijos laidai, savavališkai atjungiamos mūsų paslaugos“, – teigė TEO Korporatyvinio administravimo ir teisės reikalų skyriaus direktorė Eglė Gudelytė-Harvey.
Anot jos, dažniausiai suklaidinti siekiama garbaus amžiaus žmones. Pastebėję, kad neveikia laidinis telefonas, jie kreipiasi į TEO ir prašo atstatyti ryšį ir tik tuomet suvokia, kad pasirašė naują sutartį mažiau palankiomis sąlygomis, o naujasis operatorius nesutinka jos nutraukti ir reikalauja mokėti baudą.
„Klientai, kurie susidūrė su panašiais atvejais, mums pasakojo, kad jiems nebuvo duota laiko susipažinti su paslaugų teikimo sutartimi, nebuvo įvardintos papildomos sutarties sąlygos, nekalbama ir apie riziką, kad klientų namuose kurį laiką gali nebūti ryšio. Visa tai panašu ne tik į vartotojų klaidinimą, bet galimai turi ir nesąžiningos konkurencijos požymių“, – sakė E.Gudelytė Harvey.
TEO atstovė ragino vartotojus išsiaiškinti pasirašomos sutarties sąlygas ir nepriimti skubotų sprendimų, pasitikslinti tai, kas neaišku. Pastebėjus klaidinančią informaciją ar nesąžiningos konkurencijos apraiškas vertėtų informuoti atitinkamas valstybės institucijas.
