„Kosmosas yra toks nežmoniškai beprotiškai didelis, kad netgi šviesos greičiu, tarpusavio komunikacija su bent kiek žymesne galaktikos dalimi užtruktų neįtikėtinai ilgai“, – sako Evanas Solomonides, fizikas ir matematikos magistras iš Kornelio universiteto.
Tyrimas skirtas Fermi paradoksui, pavadintam fiziko Enrico Fermi vardu.
Solomonides ir Yervantas Terzianas, Kornelio astronomijos profesorius, kartu parašė straipsnį, kurį Solomonides praėjusią savaitę pristatė Amerikos astronomų draugijai San Diege, Kalifornijoje. Jų tyrimas skirtas Fermi paradoksui, pavadintam fiziko Enrico Fermi vardu. XX a. šeštajame dešimtmetyje Fermi iškėlė klausimą, kodėl, jei, kaip daugelis mokslininkų mano, yra daugybė technologinių civilizacijų, žemiečiai neužfiksavo jokių apčiuopiamų to įrodymų?
Savo darbe Kornelio mokslininkai rašo:
„Aiškiai parodėme, kad žmonių komunikacija pasiekė maždaug 80 šviesmečių spindulio sferą, ir dar nepasiekė pakankamai daug žvaigždžių ir planetų, kad būtų galima tikėtis atsakymo.
Tiesą sakant, vargu ar Žemė kada nors buvo pasiekta, ir nesitikime, kad su mumis bus susisiekta, kol bus pasiekti maždaug 50 procentų žvaigždžių/planetų. Spėjame, kad to įvykstant nevertėtų tikėtis dar bent jau 1500 metų.
Tad, Fermi paradoksas nėra pribloškiama įžvalga – ar jos nebuvimas – ir žmonės, kaip rūšis, turi kuo puikiausius šansus užmegzti kontaktą.“
Žemiečiai – palyginus su kitomis Paukščių Take galbūt gyvenančiomis gyvybės formomis – nėra kažkuo itin išskirtiniai.
Solomonides ir Terzianas taip pat atsižvelgia į vadinamąjį vidutinybės principą, kuris teigia, kad žemiečiai – palyginti su kitomis Paukščių Take galbūt gyvenančiomis gyvybės formomis – nėra kažkuo itin išskirtiniai.
„Kad ir koks gamtinis procesas pradėjo gyvybę mūsų planetoje, jis turėtų būti labai paplitęs ir turėjo nutikti nesuskaitomoje daugybėje vietų visoje galaktikoje, – rašė mokslininkai. – Tačiau, kiek žinome, esame visiškai vieni. Kaip taip galėjo nutikti?“
Solomonides sakė, kad didžiausią galimybę užfiksuoti nežemiškųjų kaimynų signalus turi Kalifornijoje įsikūręs SETI institutas.
„Manau, SETI daro būtent tai, ką ir turėtume daryti, nes jei nustosime ieškoti ir klausyti, galime galiausiai atsklidusį signalą pražiopsoti, – sakė
Solomonides. – Jei nekreiptume dėmesio metus, mėnesį ar savaitę – ir tuo laiku pagaliau gautume signalą, vieną stiprų, aiškų signalą iš civilizacijos, pranešančios apie save – pražiopsotume jį ir niekaip nebesusigrąžintume, tad turime ir toliau stebėti ir bandyti.“
Sethas Shostakas, SETI instituto Mauntin Vju (Mountain View), Kalifornijoje, vyr. astronomas, sakė, kad tyrėjai ieško vienareikšmiškų nežemiškų civilizacijų (NC) ženklų.
„Mūsų eksperimentai ieško nežemiškų civilizacijų signalų, kurie yra nenutrūkstami – kuriuos galima aptikti vėl ir vėl, – rašė Shostakas e.laiške HuffPost. – Antraip, iš kur žinotume, ką užfiksavome?“
„Gal NC nesirengia išlaidauti, transliuodamos mūsų kryptimi, kol sulauks mūsų atsakymo ir žinos, kad esame, – sakė jis. – Jei taip, gali prabėgti daug laiko, kol toks kryptingas signalas bus transliuojamas į Žemę.
„Bet žinote ką? Galime aptikti galingo ateivių radaro siųstuvo signalą rytoj – tiesiog radijo triukšmą iš pažangios nežemiškos visuomenės“, – pažymėjo Shostakas.
Bent jau Shostakas, panašu, aiškaus ateivių signalo nesirengia laukti pusantro tūkstantmečio, rašo „Huffington Post“.
