Šis atradimas taip pat patvirtina ilgalaikę teoriją apie tai, iš kur baltosios nykštukės „užteršiamos“ metalais.
„To dar nematė joks žmogus, – sakė Andrew Vanderburgas iš Harvardo – Smitsono astrofizikos centro Kembridže, Masačūsetse. – Mes matome, kaip saulės sistema yra naikinama.“
Kol kas neaišku, iš kur atsirado šie uolingi objektai. Labiausiai tikėtinas scenarijus – kad planetos orbita tapo nestabili ir objektas tapo įtrauktas į vidų.
Įrodymų apie šios neįprastos sistemos egzistavimą pateikė NASA Kepler K2 misija, kuri stebi žvaigždes ir ieško patamsėjimų. Šviesos patamsėjimai rodo, kad pro žvaigždę praskriejo planeta arba kitas kūnas.
Analizuojant baltosios nykštukės duomenis buvo matyti, kad patamsėjimas įvyko kas 4,5 valandos. Iš to mokslininkai sprendžia, kad objektas nuo baltosios nykštukės nutolęs maždaug per 840 tūkst. kilometrų.
Papildomai A. Vanderburgas su komanda darė stebėjimus ant žemės esančiais teleskopais, tokiais kaip MINERVA teleskopu Whipple observatorijoje, MMT, Mearth-South ir Keck.
Sudėję visus duomenis astronomai pastebėjo papildomus medžiagos gabalus, kurie praskriedavo kas 4,5 – 5 valandos. Pagrindinis tranzitas buvo labai didelis ir užtemdė maždaug 40 proc. žvaigždės.
Signalas taip pat rodė, kad tai gali būti kometa. Vis dėlto stebėjimai leidžia daryti prielaidą, kad baltosios nykštukės kosminį kūną supa dulkių ir dujų debesis, kuris galėtų būti maždaug Cereros masės.
Baltoji nykštukė nuo mūsų nutolusi už 570 šviesmečių ir yra Mergelės žvaigždyne. Kai į Saulę panaši žvaigždė pabaigia savo gyvenimą, ji virsta raudonąją milžine ir numeta savo išorinius sluoksnius. Tuomet lieka Žemės dydžio branduolys – baltoji nykštukė, kuri iš esmės susideda iš anglies ir deguonies, taip pat turi vandenilio ir helio sluoksnį.
Tačiau kartais astronomai randa baltąsias nykštukes, kurios turi sunkesniųjų elementų, kaip silicio ar geležies. Tai labai keista, nes stipri žvaigždės gravitacija turėtų metalus panardinti į žvaigždės branduolį, kur jų nesimatytų.
Manoma, kad baltosios nykštukės tapo „užterštos“ kitais metalais tuomet, kai „prarijo“ uolingas planetas arba asteroidus, tačiau visi tokie įrodymai būdavo daugiau atsitiktiniai.
Metalus turinčių baltųjų nykštukių dalys rodė esant nuolaužų diską, tačiau disko kilmė buvo neaiški. O šioje sistemoje yra metalų turinti baltoji nykštukė, ją supantis nuolaužų diskas ir bent vienas uolingas objektas.
Kol kas neaišku, iš kur atsirado šie uolingi objektai. Labiausiai tikėtinas scenarijus – kad planetos orbita tapo nestabili ir objektas tapo įtrauktas į vidų.
Akivaizdu, kad likę uolingi objektai nebegyvens amžinai. Jie išgaruos dėl milžiniškos baltosios nykštukės skleidžiamos šilumos. Be to, objektas nuo baltosios nykštukės nutolęs maždaug tokiu atstumu, kur žvaigždės gravitacinės bangos gali jį suplėšyti.
Maždaug po milijono metų vieninteliai šio kūno egzistavimo įrodymai bus dulkių sluoksnis ant nekaltai atrodančios baltosios nykštukės.
