Kosmose yra alkoholio ir tai ne neatsargių astronautų išmesti vyno buteliai. Tai mikroskopinio dydžio molekulės.
Propanolio molekulės būna dviejų formų (izomerų), ir abu jie dabar nustatyti stebėjimais: normalusis propanolis, kuris pirmą kartą aptiktas žvaigždžių formavimosi regione, ir izopropanolis (pagrindinė rankų dezinfekavimo priemonės sudedamoji dalis), kuris dar niekada nebuvo pastebėtas tarpžvaigždiniu pavidalu.
Šie atradimai turėtų padėti išsiaiškinti, kaip susiformuoja tokie dangaus kūnai kaip kometos ir žvaigždės, rašo „Science Alert“.
„Abiejų propanolo izomerų aptikimas turi unikalią galią nustatant kiekvieno iš jų susidarymo mechanizmą“, – sakė astrochemikas Robas Garrodas iš Virdžinijos universiteto.
Šios alkoholio molekulės buvo rastos vadinamajame žvaigždžių „gimdymo kambaryje“ – milžiniškame žvaigždžių formavimosi regione, vadinamame Sagittarius B2 (Sgr B2). Šis regionas yra netoli Paukščių tako galaktikos centro ir netoli Šaulio A* (Sgr A*) – supermasyvios juodosios skylės, aplink kurią susiformavo mūsų galaktika.
Tokia molekulinė giliojo kosmoso analizė atliekama jau daugiau nei 15 metų, tačiau prieš 10 metų Čilėje pradėjus veikti Atakamos didžiajam milimetrų ir submilimetrų masyvo (ALMA) teleskopui, astronomai dar labiau padidino detalumo lygį.
ALMA pasižymi didesne skiriamąja geba ir didesniu jautrumu, todėl mokslininkai gali nustatyti molekules, kurios anksčiau nebuvo matomos, rašo „Science Alert“.
„Kuo didesnė molekulė, tuo daugiau skirtingų dažnių spektrinių linijų ji skleidžia“, – sakė fizikas Holgeris Mülleris iš Kelno universiteto Vokietijoje. „Tokiame šaltinyje kaip Sgr B2 yra tiek daug molekulių, kurios prisideda prie stebimos spinduliuotės, kad jų spektrai persidengia, todėl sunku išskaidyti ir identifikuoti jas atskirai.“
Suradus glaudžiai susijusias molekules, pavyzdžiui, normalųjį propanolį ir izopropanolį, ir išmatavus, kiek jų yra viena kitos atžvilgiu, mokslininkai gali išsamiau išnagrinėti jas sukūrusias chemines reakcijas.