Vienas toks fantastinis, bet šiek tiek mokslu paremtas jų aspektas – kirmgraužos, kurios gali egzistuoti už įvykių horizonto ribų ir jungti tolimus erdvės taškus.
Kartais net kalbama apie teorines galimybes egzistuoti kirmgraužoms, didesnėms už įvykių horizontus, pro kurias būtų įmanoma praskristi erdvėlaiviais.
Dabar grupė mokslininkų įvertino, kokio dydžio gali būti kirmgraužos juodosiose skylėse ir kokį poveikį jos turėtų artėjantiems stebėtojams.
Pasirodo, bandant sukurti matematinį juodosios skylės modelį, kuriame nebūtų singuliarumo – begalinio tankio taško pačiame centre, – joje atsiranda kirmgrauža, atitinkanti visas tas fantastines savybes.
Išskyrus vieną: kirmgrauža yra mikroskopinio dydžio, ir realistiškai tikėtis pro ją nusiųsti kokį nors žmogiškų gabaritų prietaisą – neverta.
Tyrimas publikuotas Classical and Quantum Gravity.
