Naujõs mažosios planetos – asteroido atradėjas turi galimybę dangaus kūnui suteikti vardą. Dr. K.Černis yra pavadinęs apie 200 asteroidų.
Visiems savo atrastiems dangaus kūnams mokslininkas stengiasi suteikti lietuviškus vardus, todėl lietuviškų asteroidų pavadinimų kosmose vis daugėja. Mažosioms planetoms dr. K.Černis jau yra suteikęs Lietuvos kunigaikščių, miestų ir istorinių asmenybių vardus.
Kas yra asteroidai?
Asteroidai, arba mažosios planetos – tai mažieji dangaus kūnai, skriejantys elipsine orbita aplink Saulę. Šie dangaus kūnai kosmose juda įspūdingu 20–30 kilometrų per sekundę greičiu ir Saulę apskrieja per 4–5 metus.
Saulės sistemoje atrasta daugiau kaip trys šimtai tūkstančių asteroidų. Jie yra uolingos, metalinės ar mišrios sudėties, daug mažesni už planetas. Asteroidų skersmuo gali varijuoti nuo kelių metrų iki kelių šimtų kilometrų.
Manoma, kad asteroidai yra liekanos iš tų laikų, kai Saulės sistema dar tik formavosi. Jie nesudarė planetų, nes jų masė – per maža. Didžioji dalis asteroidų yra susitelkusi pagrindinėje asteroidų juostoje, esančioje tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Tačiau yra ir kitų asteroidų grupių, tokių kaip Trojos asteroidai, kurie dalijasi Jupiterio orbita, ar Apolono grupės asteroidai, kurie gali kirsti ir Žemės orbitą.
Asteroidų tyrinėjimas yra svarbus dėl kelių priežasčių: juos tyrinėjant, galima geriau suprasti pradines medžiagas, iš kurių susiformavo Saulės sistema, o stebint potencialiai pavojingus asteroidus – geriau apskaičiuoti jų trajektorijas bei galimus smūgius į Žemę ir planuoti apsaugos priemones.
Kaip ieškoma asteroidų?
2022 m. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje buvo atrasti 22 nauji asteroidai, o 2023 m. – 25. Nuo 2001 m. Molėtų astronomijos observatorijoje atrastų mažųjų planetų – asteroidų skaičius viršija 700.
Saulės sistemoje atrasta daugiau kaip trys šimtai tūkstančių asteroidų.
Asteroidų paieška yra kruopštus ir sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių įgūdžių, bet ir kantrybės. „Giedromis naktimis Molėtų observatorijoje nukreipiame teleskopą į vieną iš dangaus plotų, nustatome 15 minučių išlaikymą ir darome dangaus sklypo nuotraukas. Dauguma asteroidų yra juodos, pilkos ar tamsiai raudonos spalvos, dėl to reikia surinkti itin daug šviesos, kad būtų galima juos pastebėti“, – apie asteroidų paiešką pasakoja dr. K.Černis.
Mokslininkas sako, kad vieną asteroidą jis stebi bent kelias naktis: „Speciali kompiuterio programa siunčia signalus varikliams, kad šie suktų teleskopą priešinga kryptimi, nei sukasi Žemė, tad per penkiolika minučių pajuda ir asteroidas. Pirmosiose nuotraukose matomas pailgas asteroido vaizdinys, kitose nuotraukose asteroidas jau matomas kitoje vietoje. Taip, sudėję kelias nuotraukas, galime pastebėti judančius asteroidus. Vieną asteroidą stebime mažiausiai kelias naktis, kadangi reikia labai tiksliai išmatuoti jo padėtį erdvėje.“
Pasak astrofiziko, asteroido atradimas užtrunka ilgai: „Jei kyla įtarimas, kad galbūt atradome nežinomą asteroidą, siunčiame užklausą Mažųjų planetų centrui, esančiam Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kembridže. Centras patikrina savo turimą informaciją apie orbitos elementus, bet šis procesas užtrunka, nes kartais nutinka taip, kad seniai atrastas asteroidas būna pametamas. Tad kai asteroidas atrandamas, jis ilgą laiką būna stebimas, atliekama orbitos analizė, dėl to kartais tik po kelerių metų sužinome, kad atrastasis asteroidas yra priskirtas mūsų observatorijai ir kad jis nebuvo atrastas kieno nors kito. O jau tik po šio ilgo proceso mes dangaus kūnui galime suteikti vardą.“
Asteroidui vardą suteikti gali tik jį atradęs astronomas
Iš Saulės sistemoje atrastų daugiau nei 300 tūkst. asteroidų šiuo metu vardai yra suteikti keliolikai tūkstančių, kiti turi tik numerius. Taip yra todėl, kad vardo suteikimo asteroidui procesas kai kuriais atvejais gali trukti dešimtmečius.
Puikus to pavyzdys yra asteroidai „Poczobut“ ir „Dziewulski“, kurie buvo pavadinti Vilniaus universiteto rektorių ir astronomų Martyno Počobuto ir Vladislavo Dzievulskio garbei – šie asteroidai buvo atrasti 2004 ir 2006 m., o vardai jiems suteikti tik 2024-aisiais.
Dangaus kūnų vardus registruoja Tarptautinė astronomų sąjunga, kuri buria 74 valstybes nares. Ši organizacija vienintelė pasaulyje turi teisę dangaus kūnams suteikti oficialius pavadinimus. Tarptautinė astronomų sąjunga pabrėžia, kad pavadinimai nėra parduodami, dangaus kūnui suteikti vardą gali tik jį atradęs astronomas.
Asteroidų pavadinimo procesą reglamentuoja tam tikros taisyklės, kurias nustato Tarptautinė astronomų sąjunga. Pavadinimo procedūra prasideda nuo asteroido atradimo ir laikino žymėjimo. Kiekvienam naujai atrastam asteroidui pirmiausia suteikiamas laikinas identifikacinis katalogo numeris, kuris susideda iš atradimo metų ir raidžių bei skaičių, nurodančių atradimo seką per tų metų laikotarpį.
Pavyzdžiui, asteroido „Poczobut“ numeris yra 2004 TQ77. Kai asteroido orbita yra nustatyta pakankamai tiksliai, kad būtų galima patvirtinti jo egzistavimą, jam suteikiamas nuolatinis numeris. Šis numeris yra eilinis skaičius, priskiriamas pagal atradimo seką. Nuolatinis asteroido „Poczobut“ numeris yra 191775.
Po to, kai asteroidas gauna nuolatinį numerį, jo atradėjas turi teisę pasiūlyti jam pavadinimą. Pavadinimo pasiūlymas siunčiamas Mažųjų planetų centrui, kuris yra atsakingas už asteroidų ir kometų duomenų rinkimą ir administravimą. Šis centras pateikia pasiūlymą Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų kūnų pavadinimų komitetui, kuris nagrinėja pasiūlymus ir užtikrina, kad jie atitiktų nustatytas taisykles ir kriterijus.
Asteroidų pavadinimams galioja kelios pagrindinės taisyklės. Pavadinimai negali būti užgaulūs, neturi būti pernelyg panašūs į jau esamus asteroidų ar kitų astronominių objektų pavadinimus, kad būtų išvengta painiavos. Tarptautinė astronomų sąjunga taip pat vengia pavadinimų, kurie atspindėtų politines, karines ar religinės reikšmės figūras, ypač jei šie asmenys tuo metu yra gyvi. Be to, asteroidų pavadinimai negali būti reklaminio pobūdžio, t. y. jie negali reklamuoti komercinių produktų ar paslaugų. Dažnai asteroidams suteikiami žymių mokslininkų, kultūros veikėjų, mitologinių būtybių vardai arba reikšmingų vietų pavadinimai.
Lietuviški pavadinimai kosmose
Pirmasis lietuviškas kosminio objekto pavadinimas susijęs su dar 1980 m. astronomų dr. K. Černio ir Jovaro Petrausko pirmą kartą pasaulyje pastebėta kometa. Ji ir buvo pavadinta šių dviejų atradėjų vardu – Černio–Petrausko kometa.
Tarptautinė astronomų sąjunga taip pat vengia pavadinimų, kurie atspindėtų politines, karines ar religinės reikšmės figūras, ypač jei šie asmenys tuo metu yra gyvi.
Pirmasis asteroidas Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatorijoje buvo atrastas 2001 m. „Jis buvo pavadintas šio miesto garbei – jam suteiktas vardas „Molėtai“, – prisimena dr. K. Černis.
„Dažniausiai asteroidams duodame vardus norėdami atminti žinomus astronomus, poetus ar dailininkus. Renkamės reikšmingus Lietuvai pavadinimus“, – sako tyrėjas. Šiuo metu kosmose yra daugiau lietuviškų pavadinimų nei lenkiškų. Dr. K. Černis lietuviškus vardus jau yra suteikęs apie 200 asteroidų. Tarp jų – ir Lietuvos valdovų vardai: „Mindaugas“, „Gediminas“, „Kęstutis“, „Algirdas“, „Jogaila“, „Vytautas“. Astronomas mažąsias planetas yra pavadinęs ne tik Molėtų, bet ir kitų Lietuvos miestų vardais: „Rietavas“, „Birštonas“, „Ukmergė“, „Klaipėda“, „Šiauliai“ ir kt.
Dr. K.Černis asteroidų pavadinimais yra pagerbęs ir daug istorinių Lietuvos asmenybių. Tarp jų – ne tik Vilniaus universiteto rektoriai, bet ir rašytoja Žemaitė, vyskupas Motiejus Valančius, „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka, pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas, poetas Maironis ir daugelis kitų.
„Ypač įdomus 2012 m. kartu su Vatikano observatorijos astronomais atrastas asteroidas „Praamžius“, kuris priklauso transneptūniniams objektams ir išsiskiria savo dydžiu. Jo skersmuo – 350 kilometrų, – apie išskirtinį asteroidą, kuriam suteiktas baltų dievo vardas, pasakoja astrofizikas. – Tokie asteroidai juda už Neptūno planetos orbitos. Kitas panašus asteroidas – apie 300 kilometrų skersmens – atrastas 2021 m. ir dar laukia eilėje gauti lietuvišką pavadinimą, kadangi reikia patikslinti jo orbitos parametrus.“
