Šis blyksnis buvo maždaug 10 tūkst. kartų stipresnis, nei galingiausias paleistas iš mūsų Saulės.
Iki šiol mes manėme, kad žybsniai iš raudonųjų nykštukių negali trukti ilgiau nei dieną, tačiau vien per pastarąsias dvi savaites užfiksavome septynis galingus išsiveržimus“, – sakė astrofizikas Stephenas Drake'as iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro.
Piko metu žybsnio temperatūra siekė iki 200 mln. laisnių Celsijaus – 12 kartų daugiau nei Saulės branduolyje.
Piko metu žybsnio temperatūra siekė iki 200 mln. laisnių Celsijaus – 12 kartų daugiau nei Saulės branduolyje. Superžybsnis kilo iš gretimos dvinarės žvaigždžių sistemos DG CVn ( DG Canum Venaticorum).
Abi sistemos žvaigždės yra neryškios raudonosios nykštukės, kurių masė sudaro maždaug trečdalį mūsų Saulės masės.
„Šios sistemos niekada netyrinėjome, nes nemanėme, kad iš jos gali sklisti tokie galingi žybsniai“, – sakė astronomė Rachel Osten iš Kosminių teleskopų mokslų instituto Baltimorėje.
Dauguma žvaigždžių, esančių už maždaug 100 šviesmečių nuo mūsų Saulės sistemos, yra vidutinio amžiaus – kaip ir Saulė. Tačiau šios dvinarės žvaigždės yra laba jaunos ir atklydo iš kitų kosmoso vietų.
Kitose žvaigždėse vainikinės masės išsiveržimai vyksta dėl tos pačios priežasties, kaip ir Saulėje. Apie aktyvius regionus žvaigždžių atmosferoje magnetinis laukas tampa iškreiptas, o tai leidžia laukui kaupti energiją. Vėliau laukas destabilizuojamas ir susikaupusi energija išsiveržia. Ją mes matome kaip žybsnį.
Iki šiol galingiausias Saulės žybsnis užfiksuotas 2003 m., kurio stiprumas įvertintas X 45. Jeigu nuo dvinarėje sistemoje esančios raudonosios nykštukė kokia nors planeta būtų nutolusi kaip Žemė nuo Saulės, joje stiprumas siektų X 100 000.
