Anot jos, skirtingai negu nuo kitų kosmoso grėsmių, nuo asteroidų pavojų galime apsisaugoti patys.
Ilgą laiką D.Remy dirbo Silicio slėnyje ir vadovavo įvairioms technologijų įmonėms , o prieš ketverius metus įsitraukė į kosmoso sritį ir ėmė dirbti B612 organizacijoje, kurios tikslas – apsaugoti žmoniją nuo potencialios katastrofiškos asteroidų grėsmės.
Tarp Marso ir Jupiterio yra Asteroidų žiedas, kuriame plyti milijonai kosminių kūnų. Čia esantys asteroidai grėsmės žmonijai nekelia, tačiau kartais, dėl planetų įtakos, jie pakeičia orbitą.
Išklydę iš Asteroidų žiedo kosminiai akmenys registruojami ir įtraukiami į Šalia Žemės esančių objektų (Near Earth Objects) sąrašą. Dabar, D.Remy teigimu, jame yra 14 tūkst. asteroidų ir kometų, tačiau jų gali būti šimtus kartų daugiau – kadangi asteroidai sugeria Saulės šviesą, jų aptikimui reikalinga speciali įranga, kurios kol kas neturime.
Anot D.Remy, technologijos leidžia itin tiksliai nustatyti asteroidų orbitas ir apskaičiuoti, kurie iš jau žinomų objektų keltų grėsmę mūsų planetai. Tuomet grėsmingų asteroidų orbitas reikėtų pakreipti.
– Ilgą laiką dirbote technologijų įmonėse, kodėl ėmėte domėtis kosmoso sritimi?
– Tai, ką dariau anksčiau, nebuvo susiję su kosmosu ar asteroidas. Tarp mano ankstesnės veiklos ir dabartinės bendra tai, kad proveržį, kuris vyksta kosmoso srityje, mums suteikia technologijos.
Šiek tiek jaudinausi, kai pradėjau dirbti su aibe astrofizikų ir astronautų, bet mane labai viliojo mintis, kad technologijos gali atnešti tokių dalykų, apie kuriuos anksčiau negalėjome nė pasvajoti.
Daryti orų prognozes, gauti žmonių migracijos ar žemės ūkio duomenis – visa tai mums leido palydovai. Labai džiaugiausi, kad galiu būti šios revoliucijos dalimi.
– Kokia tikimybė, kad per artimiausius metus asteroidas gali atsitrenkti į Žemę?
– Nesu mokslininkė ir tiksliai atsakyti negaliu, bet tikrai žinau, kad technologijos gali eliminuoti šitą grėsmę. Tai nėra klausimas – mes iš tiesų galime žinoti, ar asteroidas kelia grėsmę.
Šiuo metu iš mums žinomų asteroidų mokslininkai nėra aptikę tokių, kurie keltų realų pavojų. Ateityje panaudoję žinias apie mokslą, jei tik turėsime reikiamus duomenis, galėsime labai tiksliai paskaičiuoti, ar asteroidas trenksis į mūsų planetą. Mums trūksta tik duomenų.
– Kaip šiuos duomenis gauti?
– Per artimiausią dešimtmetį bus paleistas „Large Synoptic Survey“ teleskopas. Nors jo pirminiai tikslai yra kosmologija ir tamsioji energija, jis galės aptikti ir asteroidus. Per pirmuosius du misijos mėnesius juo bus rasta daugiau pavojingų asteroidų, nei radome iki šiol.
Be to, dabar kuriamas „Sentinel“ projektas padės žvalgyti asteroidus nuo žemės. Mums reikia vieno iš dviejų.
– Tuomet asteroidus reikės nukreipti. Kaip tai padaryti?
– Nukreipti asteroidą nėra labai sudėtinga – galima nusiųsti robotinį zondą, kuris susidurtų su asteroidu ir tokių būtų nukreiptų asteroidą į kitą orbitą. Kitas būdas – panaudoti erdvėlaivį, kuris veiktų kaip gravitacijos traukiklis ir palaipsniui taip nustumtų asteroidą.
Svarbiausia tai, kad šie būdai yra įgyvendinami. Mums reikia laiko – 10-20 metų, kad galėtume paleisti kosmines misijas. Tai svarbiausias iššūkis.
– Ką galima padaryti, kad Žemė nuo asteroidų būtų apsaugota iki tol, kol paleisime teleskopus?
– Dabar turime paskaičiuoti asteroidų iššūkio fiziką ir matematiką ir paremti mokslininkus, kurie padeda juos spręsti.
