Tai – lemiamas momentas „SpaceX“ istorijoje.
Kovo 30 dieną, jei oras bus tinkamas, Elono Musko raketų kompanija bandys įgyvendinti krovinių nežmoniškai brangių pakėlimų į kosmosą kainų sumažinimo pažadą.
Tikslas – paleisti ir nutupdyti pirmosios pakopos greitintuvą, žemesniąją 70 metrų aukščio „Falcon 9“ raketos dalį, kurią „SpaceX“ jau buvo paleidusi 2016 metų balandžio 8 dieną. Greitintuvas padėjo pakelti į orbitą palydovą, grįžo į Žemę, išsilygino ir nutūpė ant savaeigės platformos Atlanto vandenyne.
Praktiškai visos raketos dalys atlikusios užduotį, nukrenta į vandenyną, nuskęsta į dugną ir daugiau niekas jų nebemato.
Tai labai neįprasta. Praktiškai visos raketos dalys atlikusios užduotį, nukrenta į vandenyną, nuskęsta į dugną ir daugiau niekas jų nebemato. Greitintuvas, kuris paprastai būna brangiausia daugiapakopių raketų dalis, gali kainuoti dešimtis milijonų dolerių.
Gwynne Shotwell, „SpaceX“ CEO, sakė, kad greitintuvo pakartotinis panaudojimas galėtų klientams – kurie iki šiol į orbitą keldavo tik palydovus ir kosmoso stoties atsargas – suteikti maždaug 30 proc. nuolaidą ~62 mln. dolerių kainuojančios „Falcon 9“ raketos skrydžiams.
„SpaceX“ pakėlimo į orbitą sistema jau dabar yra prieinamiausia pasaulyje, bet tokia nuolaida leistų kompanijoms kiekvienu skrydžiu sutaupyti daugiau nei 18 mln. dolerių.
„Tai potencialiai gali būti revoliucija, – pažymėjo Johnas Logsdonas, kosmoso politikos ekspertas ir istorikas iš George'o Washingtono universiteto Kosmoso politiko instituto. – Pakartotinis panaudojimas jau labai labai seniai yra kosminių skrydžių Šventasis gralis“.
Logsdonas sako „potencialiai“, nes, nors „SpaceX“ surinko panaudotus orbitinių raketų greitintuvus, nė vieno iš jų dar nėra pakartotinai paleidusi ir nutupdžiusi. Tačiau ketvirtadienį tai gali pasikeisti.
Kaip nusipirkti naudotą raketą
Tokie demonstraciniai skrydžiai, kaip „SpaceX“ laukiamas pakilimas ir nusileidimas, yra gyvybiškai svarbūs, siekiant įrodyti, kad raketos sistemos veikia, kaip ir turėtų. Bet jie taip pat neišvengiamai rizikingi, kadangi bando naujas galimybes, kurios gali nepavykti.
Todėl daugelis demonstracinių skrydžių vyksta be vertingų krovinių; tiesiog, nelaimės būna mažiau pasekmių, ypač, turint omenyje, kad jų gabenami kroviniai (dažniausiai – dirbtiniai palydovai) gali kainuoti šimtus milijonų dolerių.
Kaip bebūtų, SES — Liuksemburge įsikūrusi telekomunikacijų kompanija ir nuolatinė „SpaceX“ klientė — aktyviai įtikinėjo „SpaceX“, kad galėtų tapti pirmaisiais, kažką iškėlusiais į orbitą daugkartinio naudojimo raketa. Šiuo atveju raketa kels SES-10 palydovą, suteiksiantį interneto ir televizijos paslaugas didžiajai daliai Centrinės ir Pietų Amerikos.
„SpaceX“ naudoti greitintuvai pakels viršutines raketos pakopas keliasdešimt kilometrų virš Žemės, tada atsiskirs. Tada įsijungs viršutinė pakopa ir nugabens SES-10 į orbitą maždaug 35 700 kilometrų aukštyje virš planetos. Tuo tarpu greitintuvas grįš ir nusileis ant laivo.
Marcusas Payeris, SES globalių komunikacijų direktorius sakė, kad sandėrį su „SpaceX“ patvirtino 2016 m. rugpjūtį, ir palydovą buvo planuojama paleisti dar tais pačiais metais. Bet dėl rugsėjo 1 dieną įvykusio nepilotuojamos „SpaceX“ raketos sprogimo ir kelis mėnesius trukusio įvykio tyrimo skrydis buvo atidėtas.
„Kur tik galime pakeisti pramonės lygtis, ten jas ir keičiame. Keliame ranką, kad būtume pirmi, – sakė Payeris. – Nebijome rizikos, antraip neleistume palydovų“.
Apie „SpaceX“ paleidimo platformos nelaimę Payeris kalba optimistiškai.
„Nesame biznio naujokai. Tokie dalykai nutinka, – pažymėjo Payeris. – (Sprogimas) visai nepakirto mūsų pasitikėjimo SpaceX veikla“.
SES nepanoro atskleisti, kiek jie sumokėjo „SpaceX“ už būsimą skrydį, argumentuodami tai kontrakto sąlygomis ir konkurencija šioje pramonės srityje. „SpaceX“ į prašymą pakomentuoti neatsakė.
Bet Johnas Logsdonas sakė, kad nebūtų nustebęs, jei SES gavo 30 proc. nuolaidą — ar netgi iš viso nieko nemokėjo „SpaceX“, kadangi tai – demonstracinis skrydis.
„Manau, jie vyksta pigiai, nors nėra priežasčių manyti, kodėl tai galėtų nepavykti“, – svarstė Logsdonas, neseniai grįžęs iš turo Kanaveralo iškyšulyje, Floridoje įsikūrusioje įmonėje, kur „SpaceX“ atnaujina naudotas „Falcon 9“ raketas.
„SpaceX“ savo „Falcon 9“ raketas iš pat pradžių kūrė taip, kad jos galėtų būti naudojamos ne vieną kartą.
„SpaceX“ savo „Falcon 9“ raketas iš pat pradžių kūrė taip, kad jos galėtų būti naudojamos ne vieną kartą, ir didžioji daugiamilijoninės konstrukcijos dalis tenka pirmosios pakopos greitintuvui.
Raketos užpildymas RP-1 skysčiu (žibalo tipas) ir skystu deguonimi (kuro deginimui) kainuoja maždaug 200 000 dolerių, sakė Elonas Muskas.
„Greitintuvai nėra prisegami pakabukai. Pirmojoje pakopoje yra devyni raketiniai varikliai, kai tuo tarpu antrojoje – tik vienas. O raketų varikliai yra brangiausia dalis“, – paaiškino Logsdonas, pridurdamas, kad „Falcon 9“ raketa iš pat pradžių buvo kuriama taip, kad ją būtų lengva pataisyti ir naudoti darsyk.
„Taip klostosi paveikslas, kur šie daiktai paleidžiami, nutupdomi, nebrangiai atnaujinami ir vėl paleidžiami“, – sakė jis.
Užduotis – sudėtingesnė, nei manyta
Daugkartinio naudojimo paleidimo sistemas inžinieriai bandė sukurti jau ne vieną dešimtmetį. Žymiausioji – NASA ir jos rangovų sukurti šatlai. Bet jie nesulaukė didesnės sėkmės.
„Kosminiai šatlai turėjo būti daugkartinio naudojimo nuo pat pradžių. Orbitinė dalis turėjo sugebėti pakilti į orbitą, nusileisti, apsisukti ir grįžti ant paleidimo platformos, – sakė Logsdonas. – Užduotis pasirodė esanti kur kas sudėtingesnė, nei manyta“.
Tačiau kelių pastarųjų metų progresas atgaivino daugkartinio naudojimo paleidimo sistemų svajonę.
„SpaceX“ nustebino visus savo „Falcon 9“ raketos greitintuvo gebėjimais savarankiškai nusileisti aštuonis kartus. Musko kompanija taip pat rengia daug didesnę „Falcon Heavy“ paleidimo sistemą, kuri turėtų debiutuoti per metus. Šioje raketoje bus naudojami trys savarankiškai nusileidžiantys greitintuvai, kas turėtų dar labiau sumažinti kilimo į kosmosą kainą.
Tuo tarpu „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso kompanija „Blue Origin“ taip pat kuria daugkartinio naudojimo raketas.
Ji jau pademonstravo galinti paleisti, nutupdyti ir dar kartą panaudoti savo skysto kuro raketą „New Shepard“.
Tačiau, kaip pažymėjo Muskas, Blue Origin New Shepard sistema yra mažesnė suborbitinė raketa, skirta kelioms minutėms gabenti turistus į kosmoso paribį ir nėra skirta sunkių palydovų kėlimui į orbitą (tokiai užduočiai reikėtų beveik 1 000 kartų daugia energijos).
Kol „Blue Origin“ kuria „New Glenn“ — sunkiąją orbitinę raketos sistemą, kuri neseniai sudomino pirmąjį klientą — „SpaceX“ daugkartinio naudojimo raketų kūrimo kryptimi yra gerokai toliau pažengusi.
Kad ir kokia kryptimi visas reikalas pasisuks, Logsdonas sako, kad bet kuri į žaidimą siekianti patekti kompanija turi pasirengti ilgai kovai su fizika: ne taip jau paprasta įgreitinti raketą iki daugelio tūkstančių kilometrų per valandą greičio, viską nutupdyti ir parengti naujam skrydžiui.
„Paleidimas tebėra itin nenuspėjamas procesas“, – pažymėjo Logsdonas, pridurdamas, kad visi grįžę greitintuvai pateiks vis kitokius iššūkius dėl skirtingų pažeidimų raketos varikliams, kuro pompoms, navigacijos sistemoms, korpusui ir taip toliau.
Logsdonas nekantrauja išvysti, kaip greitai tokios kompanijos, kaip „SpaceX“ gali atlikti aptarnauti greitintuvus, esant didelei paklausai — ir ar pakaks klientų, norinčių skristi naudotu aparatu.
Bet atsimenant „SpaceX“ tikslą paleisti pasaulinį 4 425 interneto palydovų tinklą ir SES planus plėsti savo palydovų verslą, pigių raketų skrydžių poreikio turėtų pakakti.
„Tai nėra vienkartinis žygis. Jei viskas pavyks, tai taps pagrindiniu visų būsimų palydovų junginių kūrimo elementu“, – pabrėžė Payeris.
Dave Mosher, businessinsider.com
